Angelai sargai – kas tai?

Pabandykime išsiaiškinti šių dieviškų jėgų kilmę. Pagal krikščionišką tikėjimą, angelai – tai Dievui tarnaujančios sielos. Ar jos iš tikrųjų gali paveikti mūsų materialųjį pasaulį?

Štai ką papasakojo vienas teologijos mokslų žinovas: „Jau daug metų ginčijamasi dėl angelų kilmės. Vieni mano, kad angelai – tai nekaltos sielos, o jų atvaizdai bažnytiniuose paveiksluose yra simboliniai. Kiti teigia, kad šios dieviškosios būtybės turi savo eterinį kūną, kuris žmonės gali pamatyti, susidarius tam tikroms aplinkybėms. Abi šios nuomonės paremtos ne vienu atsitikimu ir nė vienos jų negalima atmesti kaip neteisingos“.

Kartas žmogus iš tiesų gali matyti angelus. Labai įdomi istorija, nutikusi su Vasilijumi Palaimintuoju, kuris dažnai spardydavo bažnyčių kampus. Keisčiausia būdavo tai, kad jis apkabindavo smuklių kampus. Suprantama, kad toks elgesys negalėjo nesukelti kitų žmonių nuostabos. Vieną kartą Vasilijaus paklausė, kodėl jis taip daro. Atsakymas buvo toks – prie bažnyčios būriuojasi velniai, kurie gundo žmones nusidėti, o štai prie smuklių verkia angelai, nes buvo iš ten išvaryti.

Žinoma, kad angelai turi tokią pačią kilmę, kaip ir mūsų protas. Tačiau lieka paslaptimi, kaip angelai gali pasireikšti mūsų gyvenime. Teologai teigia, kad Dievas yra dvasia ir jis visiškai neturi kūno. Vieno bažnytinio susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad angelai turi subtilius kūnus, nes jie gali veikti mūsų materialiajame pasaulyje. Tačiau žmogus dažniau girdi demonų, o ne angelų balsus.

Vienas dvasininkas papasakojo, kad nuolat susiduriama su atvejais, kurie tik patvirtina ankstesnę mintį. Vieną kartą išpažinties metu viena moteris pasakė, kad angelai – sargai jai patarinėja, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Paaiškėjo, kad iš tikrųjų ji girdėjo demonų balsus, kurie skatino ją nusidėti. Tačiau moteris to negalėjo suprasti, nes nepakankamai gerai žinojo Šventąjį raštą. Dvasininkas teigia: „Taip dažnai nutinka, kai žmogus kreipiasi į įvairiausius būrėjus ar žiniuonius. Tokiais atvejais pirmiausia reikia kreiptis į savo bažnyčios ar bet kurį kitą šventiką“.

Ar iš tikrųjų galima teigti, kad angelai dažniausiai gelbsti tikinčiuosius bei vaikus? Šventojo Petro rašte Timofėjui rašoma: „Dievas nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir patirtų tikrąjį pažinimą“. Kaip matoma iš šios citatos, Dievas numatė išsigelbėjimą visiems, ir jam tai padaryti padeda angelai. Tačiau yra ir kitas klausimas – ar pats žmogus trokšta išsigelbėjimo? Vienas iš pagrindinių tikinčio žmogaus gyvenimo aspektų – malda. Tas, kuris kreipiasi į Dievą, bus išgirstas.

Dar vienas dvasininkas šiuo klausimu taip papasakojo: „Suprantama, pirmiausia kalbama apie sielos išgelbėjimą. Daugelis
apaštalų ir šventųjų savo žemiškojo gyvenimo metu kentėjo. Tačiau tikintis žmogus į visus šiuos sunkumus žiūri visai kitokiu vidiniu nusiteikimu. Kaip pavyzdį galima papasakoti apie vieną senuką.

Jaunystėje jis patyrė labai daug sunkumų, susirgo labai reta ir sunkia liga, kuri paveikė kojas, todėl buvo sunku vaikščioti. Gydytojas pasakojo, kad po to, kai senukas buvo paguldytas į palatą, atmosfera joje visiškai pasikeitė. Galima tik įsivaizduoti – anksčiau palatoje gulėjo sergantys žmonės, kurie ilgai negalėjo išeiti iš depresijos būsenos. Kai pajuto tą dvasinį palaikymą, kurį skleidė senukas, ligoniai patys irgi atsigavo dvasiškai!“

Ką daryti tokiu atveju, kai staiga atsiduriama ekstremalioje situacijoje – juk niekas iš mūsų nėra nuo jų apdraustas? Ar yra koks nors būdas greitai paprašyti pagalbos angelų? Šventajame rašte yra akcentuojama tai, kad pats žmogus turi ieškoti paties Dievo palaikymo, o Jis jau sprendžia, kokiu būdu padėti žmogui. Juk išsigelbėjimas gali ateiti ne vien tik per angelus, bet ir, pavyzdžiui, per šventuosius.

Melstis nebūtina tais žodžiais, kurie parašyti maldaknygėje. Galima melstis ir savo žodžiais, tik jie būtinai turi sklisti iš širdies. Kiekvienas žmogus turi laisvę rinktis. Posakis „skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“ tinka ne tik buitinėse situacijose. Savaime suprantama, jei žmogus nori bendrauti su Dievu, tai ir Dievas atviras bendravimui su juo. Kad ir kokie įvykiai vyktų jūsų gyvenime, visada reikia prisiminti tai, kas mus saugo. Žinoma, jei mes patys to norime…

Komentuok su Facebook paskyra: