Kosmosas tai begalinė mums dar neištirta erdvė kuri slepia nesuvokiamas paslaptis. Žmonės pabuvoję beorėje erdvėje dažnai pasakoja apie keistus potyrius kuriuos jiems yra tekę patirti.
Kosmonautas Sergejus Kričevskis pasakoja, jog beveik visi žmonės, ilgiau pabuvę kosmose, prisijungia prie nesuvokiamos ir neįtikimos informacijos šaltinio, transformuojančio mąstymą. Pasak jo kosmonautai dažnai pasijunta nerealia būtybe. Jie aiškiai ima justi plėveles tarp pirštų, didžiulius nagus, kūną dengiančius žvynus. Pasijunta slankiojantis po kažkokią planetą ir patiria daug kitų keistų dalykų. Kai kurie priima ar gauna informacijos apie gresiančius pavojus. Nežinia iš kur toks signalas ateina į kosmonauto pasąmonę. Kartą po tokio signalo paaiškėjo, jog tai teisybė, ir jei gedimas nebūtų pašalintas, visas ekipažas galėjo žūti.
Pakilus į kosminę erdvę, organizme įvyksta esminių pokyčių. Organizmas prisitaiko prie nesvarumo, keičiasi skysčių apykaita, prisijungiama prie Visatos informacinio centro. Kosmonautas mano, jog toks neįtikimas žmogaus persiorientavimas per porą dienų yra užprogramuotas. Medikai spėja, kad žmogus patenka į aukštesnio lygio kastos įprastinę aplinką. Visa tai leidžia manyti, jog mūsų tolimi protėviai atėję iš kosminės erdvės.
Žinoma, tai tik teorija ir spėjimas, bet vis dėl to galbūt tai nėra tik fantastika? K. Ciolkovskis, Ž. Valė ir kiti ne kartą yra rašę, kad žmogus pirmiausia yra kosmoso kūrinys, o tik paskui – žemiškasis. Bet daugelis antropologų vis dar laikosi nuomonės, jog mūsų protėviai prieš šimtus tūkstančių ar milijonus metų gyveno Afrikoje, kur atkasta daugybė jų įvairių laikotarpių griaučių. Taip suvokiama buvo tol, kol nepaprastų aukštumų pasiekęs genetikos mokslas faktais neįtvirtino visai ką kita.