Praeito amžiaus trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmečius tyrinėtojas Čarlzas Fortas atkreipė visuomenės dėmesį į tai, kad planetoje visą laiką vyksta daugybė anomalių įvykių. Tie nepaaiškinami reiškiniai jo garbei buvo pavadinti Forto reiškiniais. Jie, kaip ir gamtos anomalijos, moksliniu požiūriu nepaaiškinami.
Forto aprašytuose įvykiuose sutinkame gyvūnus, tokius kaip pabaisa Nesė, ne tose vietose, kur jie turėtų būti, statulas, kurios verkia arba kraujuoja, religines vizijas, apskritimus javų laukuose, ugnies kamuolius, žmonių ir gyvūnų mutacijas, burtininkes, angelus, savaiminius užsiliepsnojimus, miestų legendas, vampyrus, šmėklas ir sąmokslo teorijas.
Forto reiškiniais galima laikyti tam tikrus atradimus tokių mokslų kaip archeologija, kai šiuolaikiški objektai randami senovinėse radimvietėse; meteorologija, kai lyja spalvotas lietus; astronomija, kai Mėnulyje matomas spalvotas švytėjimas; biologija, kai randamos akmenyje užsikonservavusios rupūžės, ir daug kitų dalykų.
Žmonių dėmesį kur kas labiau patraukia istorijos apie tarp mūsų gyvenančius mirusiuosius arba apie neatpažintus skraidančius objektus negu liudininkų, jei tokių yra, psichologinis vertinimas. Dauguma istorijų apie Forto reiškinius paprastai yra atsiradusios arba iš nelabai patikimų šaltinių, arba jos būna surinktos pataikaujant visuomenės skoniui. Daugelio tokių „istorijų“ šaltiniai yra draugo draugui papasakoti agentūros VBS (viena bobutė sakė) pranešimai ir miestų legendos.
Forto reiškinių būna įvairiausių. Pavyzdžiui, gali lyti varlėmis, žuvimis ar kitais gyvūnais. Paranormalių reiškinių tyrinėtojas Filas Voltonas apie tokį reiškinį pranešė tuojau pat, kai tik jį pastebėjo pietiniame Londono rajone:
„Į vietos meteorologijos tarnybą paskambino viena pagyvenusi ponia ir paklausė, ar toje vietovėje buvo nepaprastų vėjų. Ji papasakojo, kad jos veja yra nuklota varlėmis, bet padėjo ragelį anksčiau negu kas nors spėjo pasidomėti, kas ji ir kur gyvena. Meteorologijos tarnyba susisiekė su vietos spauda, ir iš įvairių laikraščių redakcijų gavo pranešimų, kad kaip tik toks Forto reiškinys buvo pastebėtas: lijo varlėmis.“
Ramiai ištyrus faktus, paaiškėjo pranešimo nesąmonės. Ponia tik pasakė, kad veja buvo nuklota varlėmis. Kodėl nelijo dumbliais, žuvimis ir tritonais? Varlės galėjo būti atneštos iš gretimo tvenkinio ar ežero. Kadangi liudininkė nepasakė nei savo pavardės, nei adreso, su ja susisiekti nebuvo įmanoma. Vis dėlto net ir santūrus jos pranešimas subrandino tam tikrą įmanomą paaiškinimą. Pavyzdžiui, liudininkė neužsiminė, kad būtų mačiusi varles ant stogo arba ant medžių, o taip atsitiktų, jei iš tikrųjų būtų liję varlėmis.
Filas Voltonas, kuris yra sodininkystės ūkio savininkas, su panašaus pobūdžio įvykiu yra susidūręs savo aplinkoje. 1999 m. pavasarį atėję į pievas žmonės rado jas pilnas negyvų varlių. Vandens tvenkinių tebuvo tik keliose pievose, bet varlių lavonų buvo visose. Atrodė, kad iš tvenkinių išbėgiojo visos varlės. Vėliau, susipažinęs su gamtos istorijos programa, Voltonas sužinojo, kad varlės išgaišo dėl viruso, kuriuo buvo apkrėsti to rajono vandens telkiniai.
Polo Tomo Andersono kino filmo „Magnolija“ finaliniuose kadruose pavaizduotas varlių lietus. Tie kadrai labai gerai primena, kad su tokiais atvejais susidurti gali tikėtis kiekvienas žmogus.
koks dar fortas? Anomalus reiskiniai ir tiek.