Donui Makneirui gyvenimas suteikė dar vieną šansą. Donas tik po daugelio metų pradėjo suprasti kas jam nutiko. Tačiau viskas prasidėjo nuo stipraus De Javu jausmo. Jis sako, kad praeitame gyvenime buvo mažas berniukas kuris nuskendo ežere, šalia savo namų. Štai jo pasakojimas:
„Tai kažkas tokio kas persekioja jus nuo gimimo. Tai panašu į De Javu pojūtį kurį patiria žmonės pergyvenę reinkarnaciją. Atėję į kurią nors vietą jie sako, kad pažįsta šią vietą, esa čia buvę. Vieniems tai nutinka, kitiems ne. Dažnai sapnuodavau vandenį, kad jame skęstu. Pamenu, kad atsibusdavau iš baimės. Vienas tų sapnų kiek pamenu kartojosi mėnesį ar panašiai. Vanduo buvo neramus ir purvinas. Po to sapno visada atsibusdavau nuvargęs, tai buvo keistas ir bauginantis jausmas. Skendau daugumoje savo sapnų. Visada bijojau lipti į vandenį ir niekada į jį nėjau. Pamenu, kad po tų sapnų atsibusdavau išsekęs ir sunkiai kvėpuodavau.
Tai atsitiko 1958 metais. Tėvai sesuo ir aš nuvažiavome į Santariją aplankyti giminių. Buvau 19 metų amžiaus. Vairavau mašiną ir staiga pradėjo skaudėti dantį. Skausmas buvo nepakeliamas. Sustojome viename miestelyje, techninio aptarnavimo stotyje. Paklausiau darbuotojo kur artimiausias stomatologas. Jis pasakė, žemyn gatve ir į kairę. Mes nuvažiavome ten ir važiuojant ta gatve aš pajutau, kad jau esu čia buvęs ir žinau kur važiuoju. Žinojau kur pasukti ir kai pasukau ten buvo ežeras, ar vandens telkinys apaugęs aukšta žole. Važiavau gatve ir žinojau kaip atrodys man reikalingas namas. Įsukau į kiemą ir tikrai pamačiau dantisto iškabą.
Laukdamas kol atidarys duris, pažvelgiau į ežerą ir mane apėmė keistas jausmas. Tarsi nebeliko kuo kvėpuoti. Atsidarė durys ir išėjo pagyvenusi moteris. Žiūrėjome vienas kitam į akis, kai staiga pajutau tai… Žinojau, kad jau esu matęs tas akis, tai buvo keistas jausmas. Ji paklausė kuo galėtu padėti, o aš pasakiau, kad apsirikau adresu ir grįžau į mašiną. Mama paklausė ar man viskas gerai, nes siaubingai atrodžiau. Pasakiau, kad jie užsiėmę ir negali manęs priimti. Norėjau iš ten išvažiuoti.
Po keleto metų, darbo reikalais susipažinau su moterimi, kurios dukra mirė nuo vėžio. Pradėjome kalbėtis apie reinkarnaciją. Ji norėjo tikėti, kad reinkarnacija egzistuoja, kad jos dukra grįš į gyvenimą. Tada prisiminiau savo istoriją, kurią jau buvau spėjęs pamiršti. Ji panoro išsiaiškinti tą paslaptį. Kartu nuvažiavome į Renfru (miestelis kuriame Donas sustojo ieškodamas dantisto) ir užėjome į vietinio laikraščio redakciją. Jei šovė į galvą peržiūrėti 1938 metų laikraščius, nes tais metais aš gimiau. Ir ji rado pranešimą apie dantisto šešiamečio sūnaus žūtį. Jis paskendo mano gimimo metais. Buvau sukrėstas tai pamatęs.
Buvau sukrėstas, netikėjau, kad tai įmanoma. Nuvykau antrą kartą į tą patį namą. Pasakiau, kad nenoriu su tuo prasidėti ir noriu važiuoti iš čia. Bet ji nenuleido rankų. Ji kitą kartą ten nuvažiavo vieną ir paskambino, kad pasakytu, jog matė to berniuko kapą ir dar tvirčiau įsitikino, kad aš ir esu tas berniukas. Tai priminė mane prisiminti, kad bijau vandens ir stengiuosi į jį nelipti. Visada ne kaip jausdavausi, net gi ant ledo. Tada ir suvokiau kame reikalas. Tai tikrai viską paaiškina. Bijau nuskęsti, nes nuskendau pereitame gyvenime. Praeitame gyvenime buvau tas berniukas. Ne princas, ne karalius, o tiesiog nuskendęs berniukas.
Norėčiau manyti, kad ant mano antkapio parašyta: „kelias tęsiasi“. Nemanau, kad jis tuo baigiasi. Yra gyvenimas po mirties“.
Gal dabar pagalvosit kad aš čia išsigalvoju,bet man panašiai yra su scena. Aš gan neretai sapnuoju kaip dainuoju didelioje scenoj, tokio mąsto Lietuvoje nemanau kad yra, publika siaučia, scenoje ir visus aplink tamsu, šviesu tik nuo rampų šviesų kažkiek.O ir dabar aš nuo vaikystės dainuoju, scenos baimė labai minimali.Bet ant rimtos,didelės amerikietiškos scenos dar netekę būti, tai iš kur man žinoti kaip viskas ten būna neužlipus pačiam? KAip į veidą šviečia rampų šviesos? Nežinau,žiūriu garsenybių koncertus ir apima labai didelis De Ja vu jausmas.. Gal aš tiesiog per daug prisisvajojusi,bet net nežinau..Per daug De Ja Vu.
Aš tikiu tavim. Man kartais atrodo jog irgi ‘gyvenu antrą gyvenimą’. Greičiausiai ‘praeitame’ gyvenime buvau ragana arba burėja ar kažkas panašaus, nes dažnai sapnuoju jog kalbu su demonais ir panašiai. Ir šiaip kartais vaidenasi. Ir turiu potraukį domėtis įvairiais burtais ir peiliais. Žodžiu kažkaip keistai.
Jo as ir panasu jausma turiu, kazkodel su auksciu susiejusi baime nukristi nuo aukstai, gal ir man teko taip kazkada numirt, taip pat nuo vaikystes pamenu vizijas apie berniuka kuris turejo dviguba nyksti, nu 6 pirsta ant vienos rankos delno, ir ka suaugus man uzaugo kazkokos rezginys ant nykstcio, du kart issipjoviau vistiek auga, nors medikai nezino kastai, bet sake kad nepavojingas tai auga vel nors jis man netrukdo, kas keisciausia tos vizijos buvo gal ikimokykliniame amziuje ir labai ryskios, o dabar liko tik atsiminams apie jas. Idomu butu isbandyti hipnoze ir pasisveciuoti tuose gyvenimuose jei tik tokie buvo, jei nekoks fantazijos reikalas. Nors as tuo tikiu.
Dažnai jaučiu tą vadinamajį „de žavu“ jausmą, labai bijau būt „papjautas“ ir dažnai sapnuoju, kad aš nepažįstamoj vietovei su kažkokia pana tūsaus:D
Kaip įdomu būtų pasižvalgyti po praeitus gyvenimus nors ir atrodo nereikšminga. Pati tikiu, kad egzistuoja, nes per daug įrodymų prisiskaičiau, prisižiūrėjau…
Cha, parašysiu 2016m. komentarą 😀 vaikystėj sapnuodavau, kad einu į pievą, už pievos stovi medžiai, nedidelis miškelis, o miškelio pradžioj – ežerėlis ir lieptas, pirmais kartais ant liepto nelipdavau, o paskui sapnuodama porą kartų įlūžau ir labai sunkiai išlipdavau iš vandens užsikeberojus atgal ant liepto. Kaži… Gal iš senų gerų laikų?
pasakos
Taip aš irgi tikiu sielos nemirtingumu žinau kad ji mirties akimirką atsiskiria nuo kūno ir gyvena toliau be kūno o paskui po kelių tūkstančių metų arba po mirties ji įsikūnija į negimusio žmogaus kūną ir vėl gyvena kūne gali būti taip ir yra sielos gali įsikūnyti į kitą negimusį kūną taigi aš kaip numirsiu mano siela paliks kūną tai aš norėsiu įsikūnyti į negimusios moters kūną ir po to gimti ir užaugti apkūnia mėsinga moterimi ir vaikščioti vasarą tik su sijonu iki kelių ir be jokių kelnaičių ir būti nuoširdi maloni moteris ir apkūni storomis mėsingomis šlaunimis tikinčia Dievu ir pomirtiniu gyvenimu kaip dabar tikiu ir su sveika gimda šlapimo pūsle ir tiesiaja žarna ir vaikščioti su pilna pūsle šlapimo o po to labai ilgai šlapytis padaryti tris litrus šlapimo ir būti tai moterimi kitame gyvenime aš noriu būti moterimi taip.