Tarp daugybės paslaptingų reiškinių, kuriais buvo dosnus XX-as amžius, zoologai išskiria didžiulių juodų kačių pasirodymus įvairiuose žemynuose. Jas matė daug žmonių, taip pat jos paliko savo veiklos pėdsakus, kurie privertė skeptikus pripažinti jų egzistavimą. tačiau paaiškinti, iš kur jos ateina ir kur dingsta, kol kas niekam nepasisekė, o visos šiuo klausimu iškeltos hipotezės yra labai neįtikinamos.
1981-ųjų m. birželio mėnesį pietinėje Velso (Didžioji Britanija) dalyje per tris naktis fermose buvo papjauta kelios dešimtys avių. Po to dar 1,5 mėnesio šių vietų gyventojai vis matydavo didžiules juodas kates. Viena tokia katė tiesiog žmonių akivaizdoje vištidėje sudraskė visus viščiukus ir mirtinai sužeidė į pagalbą atskubėjusį sarginį šunį.
Fermeriai griebėsi ginklo, tačiau jų pastangos buvo nerezultatyvios. Kaip ir ankstesniais metais, juodosios katės atsitraukė nenubaustos,
Praėjusio amžiaus 7-o dešimtmečio Britanijos spaudoje pasirodė pranešimai apie keistus sutvėrimus, kurie vieniems buvo panašūs į gepardus ar pumas, kitiems – į panteras, tretiems – į liūtes. Vienas iš pirmųjų tokių pranešimų apie keistuosius padarus buvo gautas 1962-ųjų liepos 18 d. R. Vulvičiaus, Londono priemiesčio. Vietiniai gyventojai iškvietė policiją, tačiau tvarkos sergėtojams nepavyko sugauti gyvūno, kuris peršoku per jų automobilio kapotą ir pabėgo. Po 4 dienų gyvūnas buvo pastebėtas prie vandens saugyklos Uiti parke – jis ėdė triušį. Po to pranešimai apie didžiules kates ėmė reguliariai plaukti iš Hempšyro grafystės fermų, kur jos pjovė gyvulius ir kėlė siaubą sarginiams šunims.
1964-ais metais didžiulis gyvūnas sužalojo buldogą ir papjovė veršiuką, kurio kūną paskui vilko per kelių fermerių žemes. Letenų atspaudai buvo panašūs į pumos, tačiau jie buvo 3 kartus didesni, nei bet kokios iki tol žinomos pumos. Gyvūnas buvo pavadintas Munstedo monstru – pagal artimiausio kaimo pavadinimą. Jis ir toliau vykdė savo antpuolius, kurie padažnėjo 1966-ais metais.
8-ame dešimtmetyje pranešimai apie pastebėtas didžiules kates plaukė iš visos Didžiosios Britanijos. Praėjus 10-čiai metų po pirmųjų pasirodymų, vėl buvo pradėti tyrimai, susiję su įvykiais tarp Dartmuro ir Eksmuro Vakarų Anglijoje. Paslaptingąjį gyvūną pavadino Eksmuro bestija. 1983-iais metais šis gyvūnas Driukstono fermoje išžudė 30 ėriukų. Gyvūnas aukas žudydavo suskaldydamas joms kaukolę, po to nuo sprando nuplėšdavo mėsos gabalus, o kitų kūno dalių praktiškai neliesdavo. Policija pagalbos paprašė karališkųjų jūros pėstininkų, besibazuojančių Limpstoune. lnfraraudonųjų spindulių aparatūros pagalba buvo stebimas galingo gyvūno judėjimas naktimis, tačiau jo taip ir nepavyko nušauti.
1987-ais metais buvo nufotografuoti ne tik didžiulės juodos katės pėdsakai, bet ir ji pati. Nuotrauka buvo parodyta BBC naujienų laidoje ir tarp termerių sukėlė nemažą šurmulį. Kai kas prisiminė, kad 1971-ųjų metų rugpjūčio mėnesį gyvūnas, panašus į didžiulę katę, surengė tikras galvijų skerdynes prie Kantono miesto, Mičigano valstija, JAV. O dar anksčiau pranešimai apie panašias kates atėjo iš Australijos, kur anksčiau negyveno jokie kačių šeimos atstovai.
Didžiuliai juodi gyvūnai Australijoje buvo pirmą kartą pastebėti 1958-ais metais netoli Emavilio miesto (Naujasis Pietų Velsas). Tai pavyko padaryti verslininkui iš Sidnėjaus Volcsui Liuisui. Po to garsas apie nežinomas kates augo tiesiog proporcingai jų papjautų galvijų skaičiui. Vien tik Klaivo Bėrio fermoje buvo papjauta 340 avių.
Už grobuonies pagavimą buvo pažadėta solidi premija, tačiau ji taip ir liko neįteikta. 1966-ais metais nepagaunamasis sutvėrimas sudraskė du sarginius šunis, kurie puolė paskui jį. O 1969-ais metais buvo įvykdyta keletas išpuolių prieš turistus, po kurių keistojo sutvėrimo medžioti išsiruošė 50-ies snaiperių būrys. Deja, nė vienam medžiotojui nepasisekė. Pradėjo sklisti gandai, kad paslaptingasis gyvūnas nebijo kulkų, gali pereiti kiaurai sienas arba išnykti tiesiog ore.
1981-ais metais žurnalistas Deividas O’Railis išleido knygą „Laukinio žvėries šešėlis“, kurioje buvo surinkta daug medžiagos, o keistiesiems gyvūnams suteikė Emavilio panterų vardą. Knyga padėjo įtikinti ir skeptikus, kurie kraupias gyvulių žudynes Naujajame Pietų Velse ir Vakarų Australijoje priskyrė kam tik papuolė, tik ne keistiesiems gyvūnams.
Iki šiol nežinoma iš kur milžiniškos katės atsirado antroje XX-o amžiaus pusėje, ir kur jos išnyksta, kad pasirodytų vėl po kelerių metų.
Šaltinis: mįslės ir faktai
nifiga nesupratau
Nelabai įtikinama. suprasčiau, jei tie puldinėjimai būtų netoli kokių amazonės džiunglių, kurios užima didžiulius plotus ir yra neištirtos, o čia…..
Jeigu cia taip Klaipedoj butu tai as i Jav sprukciau xDD
Bsk fantazijos ideta 🙂
Idomus idomus..:)
aj nx
neskaiciau
visko būna.
Įdomu bet ar tie gyvūnai.apie kuriuos rašė valgo žmonės ar jie jau išnykę ar jau jų nebėra bet kodėl parašė.kad tas gyvūnas apibūdintas kaip.su plaukais be ciupakabra neturi plaukų ant odos čia kažką jau isigalvoja