Dykumos labai tinka eksperimentams, kurių negalima vykdyt tankiai apgyvendintose vietose. Žmogiški argumentai svarbūs, tačiau tai ne pagrindinė priežastis tokiam atsargumui. Čia svarbu išsaugoti paslaptį. Jau nieko nestebina, kad karinių pajėgų uždarosios zonos yra dykumose. Jie gali netrukdomi atlikti bandymus, pirmiausia atominius.
Kai Kinijos Liaudies Respublika tapo pasauline valstybe, su gaivališka atomo galia eksperimentuojama ir ten, dideliam atominio ginklo draudimo šalininkų nusivylimui. Geriausiai tam tinka Gobio dykumos tyrlaukiai. Kas dabar kariniam Kinijos gigantui įprasta, jaunos Liaudies Respublikos kareiviams buvo naujiena.
Prieš 100 metų liaudies išsivadavimo armijos specialistai ieškojo vietos atominiams bandymams netoli Mongolijos sienos. Juos labai nustebino vietovė, tiksliau tai, kas iš jos liko. Sukalkėję medžiai, išsilydžiusi žemė — tai atominio sprogimo požymiai. Labiausiai stulbino tai, kad šioje vietoje nebuvo atliekami branduoliniai bandymai.
Tik 1964 m. spalio 16 d., kai Kinija susprogdino pirmąją atominę bombą, ji tapo penktąja „atomine valstybe“. Atsakingi kariuomenės pareigūnai rimtai ėmėsi tyrimo. Jie atidžiai ištyrė zoną, apklausė aplinkinių vietovių gyventojus. Paaiškėjusi tiesa buvo pritrenkianti, kariškiai nenorėjo su ja susitaikyti: XX a. pradžioje vienam kaimo gyventojui pavyko išjudinti bauginančias atomo galias.
Tyrimas nuvedė kariškius mokslininko Pou Chao-fi pėdsakais. Šis alchemikas nuošalioje pogodoje buvo įsirengęs slaptą laboratoriją. Senoviniuose raštuose tyrinėtojas radęs nurodymų, kaip įkurti branduolinę reakciją. Iš tikrųjų atominės bombos gamyba yra gana paprasta: tam tikra tvarka pridedama labai grynų medžiagų.
Senesni valstiečiai, kuriuos apklausė penktajame dešimtmetyje, dar prisiminė tą lemtingą 1910 m. liepos 8 d. Netoli pogodos prasidėjo galingas drebėjimas. Sprogimas buvo toks didžiulis, kad buvo girdėti 600 km spinduliu. Šis sensacingas įvykis būtų užmirštas, tačiau po kelių dešimtmečių vienoje bibliotekoje buvo rasti tyrinėtojo užrašai ir brėžiniai. Mokslininkai rado įrodymų, kad Pou Chaofi daug anksčiau už juos eksperimentavo su galiomis, kurios jam buvo lemtingos. Užrašuose mokslininkas aprašė „siaubingą ugnį iš dangaus, kuri kilo sprogus metalo atomams“.
Kadangi narsusis Pou Chao-fi nesivadovavo teoriniais paskaičiavimais, įvyko nelaimė. Galingas sprogimas kainavo jam gyvybę, sunaikino laboratoriją ir pogodą bei visą, kas gyva aplink. Tragiška ir negarbinga tyrinėtojo žūtis daug metų prieš Hirosimos sugriovimą tapo pirmąja branduolinio eksperimento auka.
„Prieš 100 metų liaudies išsivadavimo armijos specialistai ieškojo vietos atominiams bandymams netoli Mongolijos sienos.“ O aš maniau, kad tuo metu nebuvo nei tokios armijos, nei tokių bandymų.
Paziurekit i paveiksliuka atominio sprogimo matosi klauno galva 😀
sustri istorikai raso straipsnius:)jei pries simta metu butu bent uzuomazgos atominei bombai ,ji butu buvus panaudota antram pasaulinem 100%.“dede hitleris“ butu tikrai ja dakures su sava „chebryte“
Tai jo ;D ir tai pirmieji mokslininkai pradejo gaminti atomine bomba 1942 metais JAV, tam ROsveldas isskyre didelius pinigus,
ieva Balandis 4 d, 2011Fantastiskas staripsnis,noriu daaiguu!!!Turiu pripazinti,kad pati neispudingai daug apie ES zinau ir iki perskaitant si linksmai nuteikianti straipsni delto nebuvo ispudingai geda,bet uz tai dabar atejo ikvepimas apsisviesti sia tema,jei netycia pakliuciau i kokia nors viktorina ..Aciu,Agnita.