Keistos skylės akmenyse

Markas Sanlinas atkreipė dėmesį, kad keistieji akmenys randami ne tose vietose, kur gėlas vanduo patenka į vandenyną, todėl šie akmenys negalėjo būti judančio vandens darbas. Keistųjų akmenų kiekis ir formos sužadino mokslininko vaizduotę. Vieni akmenys buvo žiedo formos, kiti – iškilūs ir kažkiek panašūs į eskimų trobeles iglus, treti netgi kažkiek panašūs į skaičių „8“, o dar kai kuriuose akmenyse buvo randamos kelios skylės, išgręžtos vienoje eilėje.
Kadangi neaptikta jokių įrodymų, kad skylės akmenyse yra žmogaus rankų darbas, labiausiai įtikinama hipoteze tapo teiginys, kad keistuosius akmenis sukūrė gamtos jėgos – vandens srautai, sūkuriai.

Šie sutapimai nepaprastai nustebino mokslininkus. Tikriausiai ne vienas skaitytojas žino apie tai, paskutinio XX-o amžiaus dešimtmečio pradžioje įsivyravo nuomonė apie javų laukuose atsirandančių ratų atmosferinę kilmę. Šios idėjos autorius yra anglų žurnalo „Meteorologija“ redaktorius Terensas Midenas. Jau minėtas tyrinėtojas Markas Sanlinas šiam žurnalui parašė straipsnį, kuriame rašė apie tai, jeigu atmosferiniai reiškiniai gali sukurti paslaptingus ratus javų laukuose, tai ir vandens srautai, daugybę kartų pratekėdami per akmenis, gali jiems suteikti įvairiausias figūras bei centre „išgręžti“ įvairaus dydžio skyles.

Tačiau žurnalo „Meteorologija“ redaktorius Terensas Midenas nepaprastai nustebino Marką Sanliną, nepalaikydamas jo teorijos apie atmosferinę keistųjų akmenų kilmę, o jų kilmę bandė susieti su ritualinių apeigų versija. „Aš galvoju, – pasakė žurnalo redaktorius Markui Sanlinui, – kad šie akmenys yra paveikti ne gamtos jėgų, o zmogaus!“. Midenas teigia, kad vietiniai indėnai akmenyse išgręždavo skyles ir vėliau juos naudojo religiniams tikslams. Tiesa, mokslininkas nesivargino paaiškinti, kaip indėnai galėjo išgręžti skyles kietuose akmenyse ir su kokiais instrumentais. Be to, lieka labai keistas tas faktas, kad vandens sūkuriai „plauna“ vienus ir tuos pačius akmenis šimtus, tūkstančius ar net daugiau metų. Kaip šie vandens sūkuriai atpažįsta „savo“ akmenis ir juos nuolat gludina bei padaro centruose skyles, lieka nežinoma.

Midenas sako: „Anglijoje ir Škotijoje ištirta daug tūkstančių išgręžtų akmenų, kurie buvo apdoroti neolito ir bronzos amžiais. Šie gręžiniai greičiausiai atlikti tik religiniais tikslais. Pvz., buvo manoma, kad tokios skylės leidžia dvasioms išsiveržti iš savo akmeninių įkalinimo vietų, kur jos dažniausiai ir gyvena“.

2002-ais metais Terensas Midenas išleido knygą „Dievai ir akmenys“, kurioje tvirtina, kad garsusis senovinis paminklas Stounhendže pastatytas toje vietoje, kur atsirasdavo paslaptingieji ratai javų laukuose, o šiose vietose randama daugybė pragręžtų akmenų, pro kurių skyles mūsų protėvių dvasios gali įsiskverbti į mūsų dar negimusių vaikų embrionus! Tam būsimoji mama laikas nuo laiko turi pasėdėti ant tokių pragręžtų akmenų.

Tačiau greitai Markas Sanlinas gavo savo teorijos, kad akmenys buvo veikiami vandens sūkurių, patvirtinimą.
To meto geologiniuose veikaluose kalbama, kad skylės apvaliuose akmenyse atsirado dėl to, kad besisukančio vandens sūkuriuose buvo smėlio ir žvirgždo, kurie ir trynė akmenis. Ši versija tarsi surišo Terenso Mideno rankas ir jis savo žurnale išspausdino Sanlino straipsnį apie geologinę keistųjų akmenų prigimtį. Šią temą palaikė ir Ričardas Ditrichas savo knygoje neįmantriu pavadinimu „Akmenys“, kurioje rašo: „Taisyklingi gręžiniai, o tiksliau pasakius – įdubimai, akmenyse galėjo atsirasti dėl vienalytės smėlio ir žvirgždo masės poveikio. Šis besisukantis mišinys gali iš akmens ištekinti beveik idealios formos sferą!“.

Markas Sanlinas buvo patenkintas tokia versija ir dar nuo savęs pridūrė, kad jis pats asmeniškai apžiūrėjo apie 100 akmenų su išgręžtomis skylėmis (įdubimais), ir daugumoje šių akmenų skylės diametras buvo kur kas didesnis už jos gylį! Aišku, kad šoninis vandens sūkurio poveikis buvo stipresnis už vertikalųjį poveikį. Tai, kas pasakyta, prieštarauja aborigenų ritualinei praktikai, kurie akmenyse padaro skyles grūdams malti, o šių skylių gylis didesnis už jų plotį!

Visiškai įmanoma, kad gamtos jėgų apdoroti akmenys ir vandens sūkuriai, atliekantys tą apdorojimą, sugebėjo išlaikyti pirminę akmenų konfigūraciją. Iš pradžių pirmosios „įrantos“ suaktyvindavo vandens sūkurius, kurie per ilgus metus suteikdavo akmenims apvalią formą. Vėliau, kai atsirasdavo vis naujos „įrantos“, situacija kartojasi, kol galiausiai nusistovi savotiška pusiausvyra. Tuo metu abrazyvinis smėlio ir žvirgždo poveikis akmenims nutrūksta. Lietaus periodų metu vanduo teka nuo kalnų ir kartu su savimi neša didžiulius kiekius smėlio, žvirgždo ir molio, tokiu būdu sukuria tarsi savotišką hidraulinę smėlio čiurkšlės mašiną!

Jos atsiranda, kai tyrinėtojai pereina prie sudėtingesnės konfigūracijos akmenų. Kaip jau buvo sakyta, pasitaiko į eskimų iglus panašių akmenų, o taip pat akmenų, kurie išgręžti tarsi žiedai ar net turi iki 3 skylių viename akmenyje. Buvo manoma, kad bendras vandens srautų ir gravitacinių jėgų poveikis akmenims turi suteikti paprastą ir plokščią formą, greičiausiai ovalo formą. Tačiau iš tikrųjų, priešingai nei turėtų būti pagal entropijos dėsnį, akmenys kartai įgauna kur kas sudėtingesnę figūrą. Britų folklore teigiama, kad tokie neįprastos formos akmenys – tai elfų pokštų padariniai.

Sklando legendos, kad į elfų pasaulį galima pažvelgti per akmenyse esančius „langus“. Tokie akmenys vadinami „elfų taurėmis“ arba savaiminio gręžimo akmenimis. Taip pat pasakojama, kad šie keisti akmenys yra vertingi talismanai. Viename XIX-o amžiaus šaltinyje taip rašoma apie tokius akmenis: „Jeigu toks akmuo bus pakabintas virš arklidės durų, tai pro šias duris nepraeis nė viena ragana!“. Anglijos folkloro bendrijos prezidentė Ketrina Brigs pažymėjo, kad panašią apsauginę jėgą suteikia ir pasaga, pakabinta virš arklidės durų.

Bet kokiu atveju, „elfų taurės“ arba „langai į kitą pasaulį“ kartais būna tik kokoso riešuto dydžio akmenyse. Aborigenai tokiais akmenimis puošia savo valdų vartus ar tvoras ir visiškai neapsunkina savęs mintimis apie šių talismanų kilmę.

Šaltinis: mįslės ir faktai 2011 nr 07

Komentuok su Facebook paskyra: