Padaryti savo karinę techniką nematomą priešams yra bet kurios šalies armijos vadovų amžina svajonė. Darbai šia kryptimi vykdomi daug metu, jų rezultatai visada yra įslaptinti ir yra valstybės paslaptimi. Jau daug metų informacijos priemonėse rašoma apie neįspėtas garsiojo „flladelfijos eksperimento“ rezultatus ir „stealth“ tipo „nematomus“ lėktuvus. Tačiau mažai kas žino, kad neskaidrių kūnų „nematomumas“ buvo atrastas labai seniai – dar 1767 metais Rusijoje.
1787 sausio 27 d. Peterburgo kalnakasybos mokykloje mineralogas Aleksandras Karamyševas, dalyvaujant daugybei studentų bei stebint garsiems mineralogams Lemanui, Brikmanui ir Kankrinui, pademonstravo savo aparatą, kurio pagalba mokslininkas padarė bespalvius ir perregimus kai kuriuos mineralus, kurie natūraliai gamtoje būna neskaidrūs.
Karamyševas buvo žinomas savo daugybe darbų mineralogijos, chemijos ir geologijos srityse. Jis buvo Rusijos ir Švedijos Mokslų akademijų narys-korespondentas bei Peterburge veikiančios „Šventojo Aleksandro“ masonų ložės magistru.
Apie sensacingus rusų mokslininko darbus savo darbe „Mineralogijos problemos“ rašė akademikas Lemanas, o po 40 metų švedų žurnale „Mokslo ir technikos stebuklai“ apie šiuos darbus buvo atspausdintas istoriko ir publicisto Reinaro Hagelio straipsnis. Labai keista, tačiau vietoj to 150 metų genialusis išradimas buvo užmirštas! Nejaugi kariškiai mažai skaito mokslinės literatūros? XX-o amžiaus 4-ame dešimtmetyje Kadujos miesto (Vologdos sritis, Rusija) kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotojas V.Liubenkovičius aptiko Karamyševo dienoraštį su nepaprasto aparato brėžiniais ir atliktais skaičiavimais. Šis dienoraštis buvo saugomas kaip eksponatas Nr. 978 muziejaus archyvuose. Liubenkovičius apie nepaprastą atradimą parašė straipsnį laikraščiui „Šiaurės kraštotyrininkas“. Valdžios reakcijos ilgai laukti nereikėjo.
JVPV – Jungtinė valstybinė politinė valdyba prie SSRS Liaudies komisarų tarybos (rusiškai – OGPU) ėmėsi savo darbo.
Visas laikraščio tiražas buvo sunaikintas, Karamyševo dienoraštis taip pat dingo iš muziejaus. 70-metį Liubenkovičių čekistai areštavo, daugiau Kadujos mieste jo niekas nebematė. Po kelių mėnesių muziejininko giminaičiams buvo pranešta, kad jis netikėtai ir staiga mirė. Iki šiol nežinoma, kur palaidotas Liubenkovičius.
O jau po kelių metų, 1937 m. lapkričio 23 d., slaptame KOP aerodrome prie Vologdos iš angaro buvo išstumtas lengvasis lėktuvas AIR-3, padengtas neįprasta sidabro spalvos danga. Visą aerodromo teritoriją buvo apsupta sargybinių, prie lėktuvo artyn nebuvo prileidžiamas netgi bazės personalas. Pilotas užkūrė variklį, iš išmetimo vamzdžių pasirodė atidirbusių dujų srovės. Variklis ėmė dirbti vis greičiau ir staiga lėktuvas pasidarė nematomas, dar net nepakilęs į orą!
Tik iš sklindančio garso buvo galima suprasti, kad lėktuvas įsibėgėjo pakilimo taku ir pakilo į orą. Iš paskos pakilo du naikintuvai 1-16. Vienas naikintuvas bandė pasivyti nematomą lėktuvą, o iš antrojo naikintuvo, kuris buvo dvivietis, buvo viskas filmuojama. Filmavimas taip pat buvo vykdomas iš kelių taškų žemėje. Buvo aišku, kad naikintuvas taip ir neaptiko AIR-3. keletą kartų virš aerodromo visiškai tuščiame ir giedrame danguje girdėjosi dirbančio lėktuvo gausmas. Po pusvalandžio naikintuvai nutūpė ir greitai pasišalino iš pakilimo-tūpimo tako. Greitai nusileido ir AIR-3. Stebėtojai suprato – lėktuvas rieda taku, štai jau sustojo ir tarsi pasisuko netoliese nuo skrydžio vadovų. Variklis nutilo, ir lėktuvas vėl tapo matomas!
Visos filmuotos medžiagos kadruose buvo matomi tik debesys. Darbas buvo atliktas – nematomas lėktuvas sukurtas! Kaip konstruktoriams pavyko pasiekti tokį efektą? Pagal kai kuriuos duomenis, lėktuve AIR-3 buvo įmontuotas įrenginys, skleidžiantis kažkokį ypatingą lauką, sukuriantį nematomumo efektą. Lėktuvo AIR-3 konstruktoriumi pasirodė besąs kažkoks Alevas’as. Pagal vieną iš versijų- tai Aleksandras Vasiljevičius Silvanskis, 1937-ais metais baigęs Maskvos aviacijos institutą. Tačiau labai abejotina ar vakarykštis studentas galėjo padaryti tokį genialų atradimą ar net būti įtrauktas į tokius slaptus darbus. Tačiau Silvanskis buvo pirmojo aviacijos pramonės liaudies komisaro Michailo Kaganovičiaus žentas. Šis valdininkas visiems savo giminėms nutiesė kelią gyvenime.
Kaipgi šioje vietoje neprisiminti po čekistų vizito muziejuje dingusio Karamyševo dienoraščio! Tikriausiai Liubenkovičiaus straipsnis, kuris jam kainavo gyvybę, ir buvo tas postūmis, kuris pradėjo darbus, kuriant SSRS „nematomus“ objektus.
Panašūs eksperimentai buvo vykdomi dar daug metų.