Pirmasis karo tikslams panaudoti povandeninius laivus sugalvojo Leonardas da Vinčis. Tačiau, išsigandęs didžiulio galimo potencialių povandeninio karo aukų skaičiaus, garsusis dailininkas ir mechanikas sunaikino savo kūrinio brėžinius. Keletu šimtmečių vėliau pastatyti povandeniai laivai buvo greičiau „žaisliukai“ šio pasaulio galingųjų rankose, tačiau ne karine technika. Ir tik XIX-o amžiaus 7-ame dešimtmetyje federalų ir konfederatų inžinieriai sugebėjo povandeninius laivus paversti grėsminga jėga.
Neužilgo po Pilietinio karo pradžios pietiečiai paskelbė konkursą povandeniniam laivui sukurti. Primityvios metalinės statinės pagimdė gandus apie „nematytą konfederatų jūrų ginklą“. Vienas povandeninis laivas buvo pavadintas „H.L. Hanlis“ („H.L. Hunley“) – pagal laivo statybos finansuotoją Horacijų Lousoną Hanlį (Horace Lawson Hunley). Šiam laivui pavyko karties pagalba pritvirtinti parako miną prie šiauriečių laivo dugno ir jį nuskandinti. Tiesa, grįžtant iš kovinės užduoties, povandeninis laivas nuskendo, tačiau pirmosios povandeninės karinės operacijos efektas buvo didžiulis. Abraomas Linkolnas asmeniškai įsakė paspartinti povandeninių laivų kūrimą Federacijos laivynui.
1863 m. pradžioje trys šiauriečių verslininkai – Augustas Praisas, Kornelijus Bušnelis ir Oliveris Halstidas – įkūrė American Submarine Company. Jų kūriniu tapo povandeninis laivas „Protingasis banginis“. Tiesa, istorikai iki šiol nesutaria, kas būtent suprojektavo šį povandeninį laivą. Viena versija teigia, kad pagal verslininkų užsakymą tai padarė inžinierius Skovelas S. Meriemas. Pagal kitą versiją, projekto autoriumi tapo vienas iš kompanijos savininkų Oliveris Halstidas. Kad ir kaip ten būtų, tačiau būtent pastarojo „genialioms“ mintims priklauso tolimesni povandeninio laivo kūrimo ir tobulinimo darbai. Tačiau laivas pagarsėjo kaip pražudęs daugiausia žmonių.
„Protingasis banginis“ buvo pirmasis tikras povandeninis laivas, pastatytas pagal originalų projektą. Pietiečių pasididžiavimas „Hanlis“, pvz., buvo pastatytas iš… garvežio katilo, o „Protingajam banginiui“ buvo specialiai pagamintas plieninis korpusas. Šiauriečių povandeninis laivas buvo cigaro formos, apie 9 m ilgio, 2,74 m aukščio ir 2,13 m skersmens. Laivo vandens talpa buvo 13 tonų. Povandeninio laivo ekipažą sudarė 13 žmonių. Devyni iš jų turėjo sukti sraigtą (apie kokį nors garo variklį nebuvo nė kalbos), kas idealiausiu atveju turėjo leisti povandeniniam laivui plaukti apie 7 km/h greičiu. Reikia pasakyti, kad praktiškai greitis buvo tik truputį daugiau pusės numatyto greičio. Į ekipažą dar įėjo kapitonas, šturmanas ir du narai. Jie komandos nariais tapo dėl vienos priežasties.
Ilgai buvo manoma, kad konfederatų „Hanlis»“nuskendo dėl savo padėtos minos sprogimo – hidrosmūgis apvertė povandeninį laivą. Tik po daug metų paaiškėjo, kad laivas paskendo, kai į vidų per atvirą liuką plūstelėjo vanduo. Tačiau, remdamiesi netikslia informacija apie katastrofos priežastis, karinio jūrų laivyno specialistai padarė išvadą, kad panaudoti miną, pritvirtintą prie karties, reiškia pamerkti povandeninį laivą žūčiai. Būtent dėl to į „Protingojo banginio“ ekipažą buvo įtraukti 2 narai – jie, apsirengę specialiais kostiumais, turėjo per liuką apatinėje laivo dalyje panerti į vandenį ir rankiniu būdu pritvirtinti miną prie priešo laivo dugno.
Povandeninio laivo valdymui buvo naudojamas vertikalus ir du horizontalūs vairai bei dvi balastinės cisternos – laivo priekyje ir gale. „Protingajame banginyje“ buvo 2 balionai su deguonimi, kurie leido ekipažui po vandeniu išbūti keletą valandų. Tam, kad išlaikyti laivą vienoje vietoje, kol narai atlieka savo darbą, specialiuose povandeninio laivo įdubose buvo saugomi 2 inkarai. Tokiu būdu, „Protingasis banginis“ buvo skirtas veiksmams nedideliame gylyje – iki 50 m. Beje, povandeninis laivas neatliko nė vienos sėkmingos kerinės operacijos.
Baigti „Protingojo banginio“ statybą pavyko tik pasibaigus Pilietiniam karui, 1866-ais metais. Tuo metu vieninteliu American Submarine Company savininku tapo Oliveris Halstidas – kiti du buvę kompanionai užsiėmė kitu verslu. Pagal pirminę sąmatą povandeninio laivo kaina turėjo buti 15 tūkstančių dolerių, tačiau praktiškai kūrėjas išleido apie 40 tūkstančių dolerių. Atsižvelgiant į tai, kad karas jau baigėsi, amerikiečių laivynas nepirko šio laivo (savininkas prašė už jį 50 tūkstančių), todėl Halstidas tapo nereikalingo technikos „stebuklo“ savininku. Teoriškai amerikiečiai buvo pasiruošę įsigyti „Protingąjį banginį“, tačiau tik po visų bandymų, jei išradėjui pavyktų įrodyti šio povandeninio laivo efektyvumą. Visi povandeninio laivo išplaukimai į jūrą vyko pusiau oficialiame lygyje, o bandymuose dalyvavo ne profesionalūs jūreiviai, o civiliai, kuriuos Halstidas nusamdė uosto smuklėse.
Pirmasis išplaukimas į jūrą užčiaupė skeptikus. Povandeninis laivas panėrė į maždaug 5 m gylį, o pro liuką išlindęs naras sėkmingai pritvirtino miną prie nuskandinimui skirto laivo dugno ir jį susprogdino. „Protingasis banginis“ grįžo į Bruklino prieplaukos dokus, o jo veiksmus gerai įvertino 4 Amerikos laivyno karininkai, kurie stebėjo bandymą. Tačiau įsigyti povandeninį laivą laivynas nesuspėjo. Per antrąjį bandymą „Protingasis banginis“ nuskendo, vos tik paliko prieplauką. Nuskendo visas laive buvęs ekipažas. Iškelti povandeninį laivą pavyko tik po kelių dienų. Panašu, kad „Protingasis banginis“, panašiai kaip ir „Hanlis“, paskendo dėl per atvirą liuką į laivo vidų įsiveržusio vandens, kurio bangą sukėlė pro šalį praplaukęs laivas.
Jūreivius palaidojo, povandeninį laivą sutvarkė, Halstidas konstrukcijoje atliko nedidelius pataisymus, po kurių nusamdė naują ekipažą. Tačiau išplaukti į jūrą povandeninis laivas nespėjo – naktį prieš bandymus jis nuskendo pačiame uoste, maždaug 5 m gylyje. Vėl žuvo visi jūreiviai. Tragedijos priežastimi, sprendžiant pagal viską, tapo sugedęs vožtuvas, pro kurį į laivo vidų pateko jūros vanduo, kuris ėmė gramzdinti laivą. Be to, nakčiai laivo liukai nebuvo uždaromi, todėl laivas į dugną nuskendo kaip akmuo.
Oliveris Halstidas tuo metu galutinai prasiskolino. Po to, kai povandeninis laivas buvo iškeltas, jis per pusę sumažino kainą ir bandė parduoti jį Amerikos KJL už 25 tūkstančius dolerių. Tačiau atsakingos žinybos atsisakė pirkti „Protingąjį banginį“.
Palaipsniui rūdijantis, laivas keletą metų stovėjo Bruklino laivų statykloje. Tik 1872 m. Halstidas, atlikęs dar keletą patobulinimų povandeninio laivo konstrukcijoje, sugebėjo įkalbėti karines žinybas suteikti „Protingajam banginiui“ dar vieną galimybę. Vėl buvo užverbuoti 13 savanorių. Tačiau išbandymų metu surūdijęs korpusas ėmė leisti vandenį, povandeninis laivas vėl nuskendo. Niekam nepavyko išsigelbėti…
Tačiau Oliveris Halstidas neprarado ūpo. Jis vėl iškėlė laivą-žudiką ir dar kartą pabandė patobulinti jo konstrukciją. Ko gero, „Protingasis banginis“ būtų pražudęs dar nemažai jūreivių, tačiau atsitiko įvykis, kuris ant tolimesnės povandeninio laivo „karjeros»“padėjo didelį kryžių. Kaip ciniškai rašė amerikiečių spauda, „laimei, Halstidą jo meilužės vyras nušovė anksčiau, nei jis suspėjo atlikti eilinius pakeitimus „Protingojo banginio“ konstrukcijoje, o KJL vadovybė -pasiduoti norui jas praktiškai išbandyti“. Tiesa, pagal kitą versiją, Halstidą nušovė ne meilužės vyras, o vienas iš kreditorių, kuris nesėkmingai bandė atgauti skolą iš povandeninio laivo kūrėjo.
Kad ir kaip ten buvo, 1872-ais m. „Protingasis banginis“, nusinešęs 39 žmonių gyvybes, buvo prišvartuotas visiems laikams ir tapo Bruklino laivų statyklos eksponatu. Praėjusio amžiaus pabaigoje povandeninis laivas buvo pergabentas į vieną Vašingtono muziejų, kur jis laikomas ir šiandien.
Beje, kai kurie karo istorikai teigia, kad „Protingasis banginis“ tapo apkalbų auka. Atseit, vienintelė avarija laivą ištiko 1872-ais m., kai surūdijęs korpusas ėmė leisti vandenį. Ir tada tarsi niekas nenukentėjo. Ši versija gal ir turi teisę egzistuoti, tačiau po Halstido mirties, kai „Protingasis banginis“ buvo prišvartuotas, amerikiečių spauda tiesiog mirgėjo antraštėmis: „Daugiau jis nieko nepražudys!“.
Geras, neytikėtina 🙂
kodėl jis žudikas