Ledu padengtas Antarktidos žemynas nenoriai leidžia atskleisti savo „baltąsias dėmes“. Šiame žemyne nuo 1956-ųjų metų veikia 20-ies šalių stotys, tačiau kol kas atskleistos tik kai kurios pasiaptys, saugomos po storu ledo sluoksniu. Glaciologas iš Anglijos daktaras Edas Harvis Lu juokauja: „Antarktida šiuo metu primena didžiulį seifą, kurį vienu metu bando išlaužti kelios įsilaužėlių komandos“. Tačiau lediniame žemyne yra ne tik su mokslo atradimais siejamų paslapčių.
Ką nutylėjo Berdas?
Visiems žinoma, kad oficialiai Antarktidos atradėjais yra rusų karo jūrininkai Fadėjus Belingshauzenas ir Michailas Lazarevas, kurie 1820-ųjų m. sausio 16 d. pasiekė ledo laukus, supančius paslaptingąjį žemyną. Šiai ekspedicijai nepavyko išsilaipinti į krantą, nes trukdė didžiulės ledo sangrūdos, tačiau laivai „Vostok“ ir „Mirnyj“ apiplaukė aplink atrastą žemyną, taip įrodydami jo egzistavimą ir atlikdami beprecedentę kelionę aplink pietų ašigalį. Tai buvo tikra sensacija, nes iki Antarktidos atradimo 1820-ais metais kartografai, remdamiesi jų pirmtakais, savo žemėlapiuose rodydavo tik apytikrius pietuose esančio žemyno kontūrus. Netgi garsusis anglų jūrų keliautojas Džeimsas Kukas 1785-ais metais tvirtino: „Aš apiplaukiau Pietų pusrutulio vandenyną ir tvirtai teigiu, kad nėra jokių galimybių, jog egzistuoja Antarktidos žemynas. Galiu drąsiai teigti, kad nė vienas žmogus neišdrįs nuplaukti toliau į pietus, nei tai pavyko man“. Kuko autoritetas buvo didžiulis, aptikti nežinomą žemyną pavyko praėjus beveik pusei amžiaus po jo plaukiojimų. Garsiojo keliautojo pareiškimas buvo taip rimtai vertinamas, kad kurį laiką žemėlapiuose nebebuvo vaizduojamas nežinomas žemynas.
Pirmasis į ledinį žemyną koją įkėlė norvegų laivo „Antarktika“ kapitonas Kristensenas ir buvęs banginių medžiotojas Karstenas Borchgrevinkas. Tai įvyko 1895-ųjų metų sausio mėnesį. 1899-ais metais Borchgrevinkas organizavo pirmąjį žiemojimą. XX amžiaus pradžioje buvo surengtos kelios nacionalinės ekspedicijos, kuriose dalyvavo Belgijos, Vokietijos, Anglijos, Švedijos, Prancūzijos tyrinėtojai. Visos šios ekspedicijos dirbo pakrantėje, nesistengdamos patekti į žemyno gilumą. 1910-1913 matais dviem ekspedicijoms pavyko pasiekti Pietų ašigalį. Tai padarė norvegas Roaldas Amundsenas ir anglas Robertas Skotas. Jei Amundseno žygis buvo labiau sportinio tipo, tai Skoto ekspedicijos metu buvo surinkti žemyno ledo dangos kompleksiniai duomenys – struktūra, storis, ledo judėjimo parametrai.
Po to prasidėjo amerikiečių ekspedicijų, kurioms vadovavo kontradmirolas Ričardas Berdas, serija. Ketvirtojoje ekspedicijoje 1946-1947-ais metais dalyvavo 13 laivų ir 4700 žmonių – mokslininkai, inžinieriai, kariškiai. Buvo atlikta detali žemyno pakrantės linijos apžiūra, patikslintos Antarktidos vakarų ir rytų kranto linijos. Oficialiai ekspedicija buvo organizuota moksliniais tikslais. Tačiau sklido atkaklūs gandai, kad Karalienės Mod žemės rajone Antrojo pasaulinio karo metais veikė bazė „Naujoji Švabija“, kurioje vokiečiai kūrė ir bandė slaptą ginklą – viršgarsinius disko formos skraidančius aparatus, varomus raketiniais ir branduoliniais varikliais. Nežinia ar Berdui pavyko ką nors aptikti, tačiau Antarktidoje jis paskutinį kartą lankėsi 1955-ais metais.
Berdo žmona, skaičiusi jo borto žurnalą, papasakojo, kad vieno skrydžio virš žemyno metu kontradmirolas turėjo kontaktą su nežinomos civilizacijos, kuri mūsų civilizaciją buvo aplenkusi tūkstančius metų, atstovais. Jie žinojo naujas energijos rūšis, kurias naudodavo transporto priemonių varikliuose, maisto produktus ir šviesą mokėjo išgauti praktiškai iš nieko. Proto broliai Berdui pranešė, kad jie ir anksčiau bandė užmegzti kontaktus su Žemės gyventojais, tačiau pastarieji buvo nusiteikę priešiškai, numušinėjo jų skraidymo aparatus. Tačiau šios civilizacijos atstovai vis dar pasirengę padėti žmonijai, jeigu pasaulis atsidurs prie susinaikinimo slenksčio.
Specialiųjų tarnybų atstovai patarė Berdui nepasakoti apie šį atsitikimą ir jį kontroliavo iki pat gyvenimo pabaigos. Tačiau, remiantis ponios Berd žodžiais, jos vyras paskutinėje kelionėje nutikusius įvykius nufilmavo ir smulkiai apraše slaptuose dienoraščiuose. Juostos ir patys dienoraščiai paslėpti nežinomoje vietoje. Su kuo susitiko Berdas? Gal jam pavyko aptikti slaptą Trečiojo reicho bazę?
Antarktida – iš tiesų paslaptingas žemynas, kurio mįsles dar teks įminti.
zeuru jeu