Kokia Taro kortų simbolių reikšmė? Norint atsakyti į šį klausimą, pirmiausia reikia įsigilinti į istoriją ir pakalbėti apie Taro kortas – 78 kortų kalade, kurių kiekviena turi tam tikrą reikšmę. Taro kortų kaladėje yra 22 kortos – Didieji Arkanai, bei 56 kortos – Mažieji Arkanai. Žodis „arkanas“ kilęs iš lotyniško žodžio „arcanus“, kuris reiškia paslaptį, nežinomybę, paslaptingumą.
Klasikiniame Taro kortų variante, kuris labiausiai paplitęs, Didieji Arkanai yra šios kortos: Kvailys, Magas, Žynė, Imperatorė, Imperatorius, Šventikas, Mylimieji, Vežimas, Stiprybė, Atsiskyrėlis, Fortūnos ratas, Teisingumas, Pakabintasis, Mirtis, Nuosaikumas, Velnias, Bokštas, Žvaigždė, Mėnulis, Saulė, Nuosprendis, Pasaulis.
Mažieji Arkanai vadinami labai įvairiai. Skeptrai dar vadinami lazdomis, stiebais ar batutais. Taurės kartais vadinamos širdimis. O diskai dar vadinami monetomis, pentagramomis ar netgi deimantais. Mažuosiuose Arkanuose yra po 14 kiekvienos rūšies kortų. Iš jų keturios Taro kortos su figūromis (dvaro kortos). Jose pavaizduoti žmones – karalius (faraonas), karalienė (dama), princas (riteris, kavalierius, jojikas), pažas (princesė, valetas). Kitos 10 rūšies Taro kortų pažymėtos taškais -nuo 1 taško iki 10. Vieno taško kortos – tai tūzai.
Europoje Taro kortos pasirodė XIV-XV amžiuose. Yra žinoma, kad tokią kortų kaladę 1450 metais sugalvojo Milane gyvenusių Vilkončių ir Sforcų šeimos. Išlikę šių kortų fragmentais pasitarnavo prototipais šiuolaikinei kaladei. Iki mūsų dienų išlikusios tų laikų Taro kortos buvo nepaprastai dailūs rankų darbo kūriniai, kuriais naudotis galėjo tik aristokratai.
1465-ais metais atsirado Taročio Mantenjos kaladė, kurios struktūra paremta kabalistiniu Visatos supratimu, žinomu kaip 50 Binos vartų. Kaladėje yra 50 kortų – penkios serijos arba rūšys (Dangaus skliautas, Pagrindai ir geradariai, Mokslas, Mūzos, Visuomeninis statusas). Kiekvieną rūšį sudaro po 10 kortų. Kai kurie atvaizdai šiuolaikinėse Taro kortose (Didieji ir Mažieji Arkanai) buvo perimti būtent iš Taročio kaladės.
Kartais teigiama, kad Taro kortų istorija prasidėjo 1392-ais metais, nes yra kronikose išlikęs įrašas, pagal kurį žinoma, kad pas dailininkę Žasminą Grigonje buvo užsakyta kortų kaladė Prancūzijos karaliui Karoliui IV Bepročiui. Manoma, kad kai kurias iš šių kortų ir šiandien galima pamatyti Paryžiaus Nacionalinėje bibliotekoje. Kiti tyrinėtojai mano, kad bibliotekoje saugomos rankų darbo kortos papuoštos XV amžiaus pabaigos Šiaurės Italijai būdingais piešiniais. Visiškai įmanomas dalykas, kad dailininkė karaliui nupiešė ne Taro kortas, o paprastas žaidimų kortas.
Populiarus XX amžiaus pradžios prancūzų teoretikas ir okultizmo praktikas Papiusas savo knygoje „Raktas į okultinius mokslus“ tvirtino, kad Taro kortų sistemą sukūrė senovės Egipto žyniai. Kai Egipto karalystei grėsė sunaikinimas, jie Taro kortose užšifravo savo slaptas žinias, kad jas galėtų atgaminti vėlesniais amžiais. Anglas Piteris Holanderis, Taro sistemos aiškintojas, mano, kad pats žodis „Taro“ kilo iš egiptiečių žodžių „tar“ (kelias) ir „ros“ (karališkas), t.y. „karališkasis gyvybės kelias“.
Yra legenda, kad senovės Egipte buvo pastatyta šventykla, kurioje buvo 22 kambariai. Kiekviename kambaryje buvo nupiešti simboliniai piešiniai, kurie vėliau buvo perkelti į Didžiuosius Arkanus. Ši legenda patvirtina versiją, kad Taro kortos atsirado nuo Mirusiųjų knygos vinječių. Piešiniai iš šios knygos iš tiesų buvo piešiami kapavietėse.
Yra dar viena labai įdomi legenda. Joje pasakojama, kad prieš daugelį metų aukšto sąmoningumo žmonės pamatę, kad pasaulyje daugėja tokių žmonių, kurie negali aprėpti vientisumo, t.y. nemyli Žemės ir jos gamtos. Atsirado pavojus, kad visagalės jėgos, kuriančios visuotinį gėrį, gali atsisakyti savo paskirties ir sunaikinti planetą, kad slaptos žinios nepatektų netikėliams. Todėl vyriausieji protai, remdamiesi savo išmintimi, visas šias žinias užšifravo 78-se kortose. Išminčiai kortas perdavė klajokliams čigonams, kurie net neįtarė apie Taro kortose užšifruotas didžiąsias senovės paslaptis.
Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad Taro kortos – tai įvairių pogrindinių slaptų religinių mokymų užrašai. Vienas iš tokių religinių mokymų buvo gnostikai – vėlyvosios Antikos laikotarpio sekta, kuri vėliau buvo paskelbta kaip skleidžianti erezijas. Siekdami išvengti persekiojimo gnostikai buvo priversti išsaugoti savo tikėjimą kortose.
Žinoma rusų keliautoja, teosofė ir istorikė Jelena Blavatskaja, palygindama induizmą, budizmą, kabalą ir Taro sistemą, padarė išvadą, kad 22 Didieji Arkanai – tai faktiškai Visatos Gyvybės medžio, kuris sudaro daugelio senųjų religinių mokymų pagrindą, grafinis atvaizdavimas.
Kitas okultizmo klasikas Elifas Levis taip rašė: „Mokinys, neturintis knygų, bet turintis Taro kortas ir mokantis jas skaityti, sugebėtų per keletą metų įgyti išsimokslinimą ir sugebėtų labai lengvai ir iškalbingai samprotauti apie visus įmanomus dalykus“. Pagal šį požiūrį, Taro kortose yra hermetinė, gnostinė ir kabalistinė simbolika, nes ankstyvasis Atgimimas Italijoje, sukūręs Taro sistemą, buvo didelio intelektualinio aktyvumo epocha. Tuo metu klestėję hermetizmas, astrologija, neoplatonizmas, Pitagoro filosofija ir neoorto-doksinė krikščioniškoji mintis galėjo palikti savo pėdsakus Taro simboliuose.
Elifas Levis buvo pirmasis žmogus, kuris 22 kozirius sutapatino su ivrito raidėmis. Šios raidės, pagal hermetizmo tradicijas, savo ruožtu siejasi su astrologiniais, alcheminiais ir kitais mistiniais simboliais. Tai buvo postūmis susiformuoti Taro sistemai ne tik kaip būrimo būdui, bet ir kaip galingam magiškų ritualų vystymosi instrumentui.
Šioje srityje didelį indėlį paliko Alisteris Kroulis – vienas iš garsiausių XIX-XX amžiaus okultistų. Jis parašė „Toto knygas“, fundamentalų darbą, skirtą Taro simbolikai ir jos kabalistiniam bei astrologiniam atitikimui. Kruolis 1944-ais metais kartu su dailininke Fridą Haris sukūrė Toto Taro kaladę , kuriai pirmenybę teikia tūkstančiai profesionalių tarologų, mėgėjų ir kolekcionierių visame pasaulyje. Pagal Amerikos Taro asociacijos duomenis tarp profesionalių tarologų Toto Taro kaladė užima antrą vietą po Raiderio-Veito Taro kaladės.
Taro kortos įdomios ne tik ezoteriniu požiūriu, tačiau ir tradicinės praktinės psichologijos požiūriu. Po to, kai šveicarų psichologas Karlas Gustavas Jungas (Z.Froido mokinys) pastebėjo, kad Taro simbolika sutampa su to sukurta psichologinių archetipų sistema, daugelis psichoanalitikų ėmė naudoti Taro kortų kaladę, norėdami interpretuoti savo pacientų psichinę būseną.
Taro kortos – tai neįkainojama priemonė, padedanti išspręsti bet kokias problemas ir sužadinanti žmogaus kūrybines galias. Kartais mes nesugebame pamatyti protingų alternatyvų savo gyvenimo aplinkybėms, nes per daug mąstome apie mus užklupusias bėdas ir nemalonumus. Tačiau paprastas kortų išsidėstymas (viena ar trys kortos) padeda mums atsiriboti nuo išorinio poveikio ir nuo pernelyg didelio nugrimzdimo į save bei padeda visiškai susikoncentruoti ties esminiu klausimu.
Taro kortos padeda rasti racionalesnę išeitį iš esamos padėties. Apie tokias išeitis mes dažnai net nepamąstome, jos mums visiškai kitokia šviesa nušviečia mūsų situaciją, dėl to mes ją pradedame matyti iš visiškai netikėtos pusės. Taro kortos atskleidžia paslėptą įvykių esmę ir siūlo neordinarius poelgius, kurie padeda įveikti likimą.
Galima daryti išvadą, kad būrimas Taro kortomis – tai tik šalutinis darbo su jomis produktas. Dėka plačių ezoterinių, filosofinių, astrologinių ir psichologinių atitikmenų Taro kortų kaladė yra galingas instrumentas, leidžiantis pažinti save ir dvasiškai tobulėti.
Michael Dembinski – another reason not o buy at Auchan:)I’m one of those born in 80s baby boom. No one has kids among my friends tho… Maybe there’s just some toxic plant in Pioatczns?:>≥> LOLWe need more migrant workers from the UK:)