Mūsų laikais Mišelio de Nostradamo vardas siejamas tik su ateities spėjimais. Turime galvoje didį jo darbą Centurijes, kurį sudaro apie 1000 ketureilių. Nostradamas buvo įsitikinęs, kad astrologijos studijos ir dieviškasis įkvėpimas padės įžvelgti ateitį. Savo vaizdiniams sustiprinti jis naudojo meditaciją, nestiprius haliucinogenus ir minties koncentraciją. Pirmoji jo knygos dalis buvo išspausdinta 1555 m. Eilėraščiai buvo parašyti keista miglota kalba, kurią, paties M. Nostradamo teigimu, jis vartojo sąmoningai, siekdamas išvengti kaltinimų raganavimu. Tekstas parašytas prancūzų kalba, jame gausu intarpų lotynų, graikų ir italų kalbomis. Daugelio manymu, šias eiles galima iššifruoti, o pats jų autorius esą tiksliai išpranašavęs ateities įvykius. Tiesa, šie entuziastai tokias išvadas padarė lygindami jau įvykusius faktus su tuo, kas parašyta jo knygoje. XX a. pabaigoje išsipildė vos keletas spėjimų, kurie rėmėsi Nostradamo pranašystėmis. Taigi ar Nostradamas buvo geras pranašas?
Bene plačiausiai žinoma Nostradamo knygos pranašystė, kurią nurodo daugelis jo šalininkų, yra Antrasis pasaulinis karas. Antrosios centurijos 24-ame ketureilyje sakoma:
Išalkę nuožmūs baisūnai perplauks upes:
Didesnioji žemių dalis bus prieš Histerį;
Visagalis lieps jį vežioti geležiniame narve;
O Vokietijos vaikas nieko nepastebės.
Nostradamo gebėjimais tikintys entuziastai spėja, kad Histeris esąs Hitleris; nuožmūs baisūnai — puolantys naciai, „išalkę“ valdžios; rečiau vokiečių nacija, aklai juo seksianti, nesuprasdama gresiančių pasekmių, būsianti įkalinti. Tokia interpretacija visiškai atitinka tikrovę. Tačiau skeptikai atkreipia dėmesį į tai, kad čia nenurodytos jokios datos; tokios frazės, kaip antai: nuožmūs baisūnai ir Visagalis yra labai neapibrėžtos ir neaiškios, o Histeris esąs regionas netoli Dunojaus upės, o ne Hitleris. Vis dėlto reikia pripažinti, kad gretimi ketureiliai tarsi kalba apie kitus karo įvykius, o iš Hitlerio biografijos žinome, kad jis gimęs netoli Dunojaus. Taigi galbūt apskritai kokios nors informacijos čia esama.
Pastarųjų metų įvykiai — naujasis tūkstantmetis ir išpuolis prieš Pasaulio prekybos centrą — paskatino vėl prisiminti M. Nostradamą ir peržiūrėti jo pranašystes. Bene žymiausia ketureiliuose minima asmenybė, siejama su mūsų laikais, yra Mabus arba Maddas. Sakoma, kad tai, jeigu galima tiksliai perteikti, — dar vienas „didysis blogis“. XX a. 10-ajame dešimtmetyje dauguma Nostradamo šalininkų teigė, kad tai esąs Maddas, o skaitant šį žodį iš kito galo išeina Saddam. Taigi aišku, kas turėta omenyje.
Po išpuolio prieš Pasaulio prekybos centrą informacijos kanalais buvo paskleista gausybė netikrų M. Nostradamo pranašysčių. Tai suklaidino nemažai žmonių, o dauguma tų, kurie iki to laiko nebuvo tvirtai apsisprendę, papildė skeptikų gretas. Tai negarbinga, juo labiau, kad yra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad Nostradamas numatė Džono F. Kenedžio mirtį, komunizmo žlugimą, Prancūzijos revoliuciją ir kosminio erdvėlaivio Challenger katastrofą. Tačiau abejojantieji bet kada paprieštaraus, kad frazės neaiškios, nenurodomos tikslios datos, o spėjimai patvirtinami tik tada, kai įvykiai jau būna praėję. Jeigu kam įdomu, pasaulio pabaigą įvyksiant M. Nostradamas nurodo 3797-aisiais.
Reikia pripažinti, kad amžininkai tikėjo jo medicininėmis ir kitokiomis galiomis. Prancūzijos karalienė Kotryna Mediči paprašė sudaryti jos vyro karaliaus Henriko II horoskopą. 1564 m. jis buvo paskirtas Prancūzijos karaliaus Karolio IX rūmų astrologu. Paskutinė M. Nostradamo pranašystė išsipildė 1556 m. liepos 2 d. Pasakojama, kad vieną dieną prieš atsisveikindamas su juo kunigas pasakęs: „Iki rytojaus“. Į tai Nostradamas atsakęs: „Saulei patekėjus manęs gyvo neberasite“. Ir tikrai kitą rytą jis jau buvo miręs. Sakoma, kad kartu su jo palaikais palaidotas rankraštis, kuriame pranašystės kur kas aiškesnės. Jį radus būtų galima padėti tašką ginčams apie tai, ar tikrai patikimas pranašas buvo Nostradamas.
