Binauraliniai ritmai

Ar teko girdėti apie binauralinius ritmus? Tai sudėtingas akustinis reiškinys, pastaruoju metu sulaukiantis itin didelio mokslininkų ir netradicinės medicinos šalininkų susidomėjimo. Pasak jų, klausantis binauralinių garsų pagerėja ne tik emocinė, bet ir fizinė būsena. Apie tai ir dar daugiau pasakoja rašytojas, muzikos kūrėjas Maiklas Dreikas.

Kas yra binauraliniai ritmai?

Žodis „binauralinis“ reiškia „tinkantis dviem ausims“. Dar iš fizikos pamokų žinome, kad garsas sklinda tam tikro dažnio bangomis. Kai du artimo dažnio garsai pasiekia skirtingas ausis, smegenys aptinka tą skirtumą ir priima jį kaip trečiąjį dažnį. Smegenų pusrutuliai perima ne girdimų dviejų garso tonų dažnius, o trečiąjį – binauralinio ritmo – dažnį. Pavyzdžiui, 90 Hz ir 95 Hz dažnio tonai sukurs 5 Hz dažnio smegenų bangų ciklą, t. y. smegenys „išgirs“ būtent 5 Hz dažnio binauralinį ritmą.

Ar norint klausytis šių garsų reikia turėti specialią įrangą?

Ne. Reikia tik stereofoninių ausinių ir binauralinių ritmų įrašo.

Kaip geriausia jų klausytis?

Binauralinių ritmų reikia klausytis sėdint arba gulint tylioje aplinkoje. Derėtų užsimerkti ir stengtis nurimti. Tinkamai klausantis šių ritmų padidėja imlumas, pagerėja fizinė ir psichologinė sveikata. Vieni žmonės norėdami atsipalaiduoti klausosi V. A. Mocarto, kiti – šiuolaikinės elektroninės muzikos.

Ar binauraliniai ritmai taip pat padeda nusiraminti?

Taip. Klausantis šių ritmų sąmoningai atsipalaiduoti gali bet kuris žmogus. Tačiau ne visi binauraliniai ritmai ramina. Poilsiui labiausiai tinka 7-13 Hz (alfa) dažnio ritmai. Apskritai būsena, kurią patiria žmogus, kai smegenyse dominuoja alfa dažnio bangos, dažnai vadinama atsipalaidavimu.

Kaip binauraiiniai ritmai veikia žmogaus kūną?

Prancūzų ausų chirurgas dr. A. Tomatis išsiaiškino, kad binauraliniai ritmai įkrauna smegenis ir suteikia kūnui energijos. Mokslininkai E. ir A. Grynai dar 7-ojo dešimtmečio viduryje patvirtino, kad jei smegenyse bent kelias minutes per dieną dominuoja teta (4-6,9 Hz dažnio) bangos, sukeliančios tam tikrą būdravimo būseną, žmogus patiria daug teigiamų savijautos pokyčių. Pavyzdžiui, sustiprėja imunitetas, padidėja kūrybingumas, pasitikėjimas savimi, pagerėja nuotaika irt. t.

Ar binauraliniai ritmai veikia hormonų pusiausvyrą ir medžiagų apykaitą?

Anot dr. V. Giampapos, šie ritmai „dramatiškai“ veikia trijų hormonų, tiesiogiai susijusių su ilgaamžiškumu ir gera savijauta, gamybą. Šie trys hormonai yra kortizolis, DHEA hormonas ir melatoninas. Kortizolis gaminasi antinksčiuose. Jis daro didelę įtaką atminčiai ir mokymosi kokybei. Tačiau esant jo pertekliui organizme žmogus patiria stresą. DHEA hormonas atsakingas už kitų hormonų gamybą. Be to, jis stiprina imunitetą. Melatoninas gaminasi žmonėms miegant. Kuo daugiau melatonino ir DHEA hormono organizme, tuo geriau.

Dr. M. Peterson ir dr. I. Kapelo atliktas tyrimas rodo, kad binauraliniai ritmai, kurie klausytojo smegenyse sukelia alfa dažnio bangas, spartina serotonino gamybą. Pastarasis hormonas padeda atsipalaiduoti ir malšina skausmą. Binauraliniai ritmai, sukeliantys teta dažnio smegenų bangas, greitina katecholaminų gamybą, kurie būtini gerai atminčiai ir sklandžiam mokymuisi.

Ar šie ritmai gali padidinti žmogaus intelektą?

Tai įmanoma, tačiau reikėtų atlikti daugiau tyrimų.

Galbūt jau bandyta šį tikslą įgyvendinti?

Dr. Z. Otmeris teigė, kad ritmai iš tikrųjų veikia asmenybės intelekto koeficientą. Šio mokslininko atlikta: rimas parodė, kad naudojant šios ritmus IQ koeficientas padidėja, 23 %. Tais atvejais, kai tiriamųjų IQ buvo mažesnis nei 100, vidutiniškai jis padidėdavo 33 taškais. Be to, kur kas pagerinamos tiriamųjų regimoji ir klausomoji sritis, skaitymo bei aritmetikos gebėjimai Po metų atlikus tolesnius tyrimus pastebėta, kad tyrime dalyvavę asmenys pasižymėjo didesniu susikaupimu, organizuotumu bei savigarba. Taip pat pagerėjo miego kokybė, sumažėjo irzlumas netgi pagražėjo rašysena.

Interneto forumuose gausu pasisakymų žmonių, kurie jau yra klausę binauralinių ritmų. Anot jų, šie garsai kelia tik teigiamas emocijas. Kokios jos?

Dauguma klausančiųjų binauralinių ritmų teigia, kad sumažėja stresas, pyktis ir nepasitenkinimas, jie jaučiasi ramesni, laimingesni. Taip pat klausant šių ritmų pagerėja gyvenimo kokybė. 1997 m. buvo atliktas dar vienas tyrimas, kuriame dalyvavo nuo alkoholio priklausomi žmonės. Teigiama, kad binauraliniai ritmai padėjo jiems išsivaduoti nuo depresijos.

Ar binauraliniai garsai gali išgydyti sunkias ligas?

Binauraliniai ritmai naudojami tik kaip papildoma terapinė priemonė, kuri padeda atsikratyti įvairių priklausomybių, galvos skausmo, migrenos, nemigos, nerimo ir kitų emocinių sutrikimų.

Ar klausantis ritmų įmanoma patirti negatyvių emocijų?

Ritmų poveikis priklauso nuo paties žmogaus ir kaip juos naudoja. Jeigu raminančių garsų klausysitės sėdėdami tyliai ir ramiai, tuomet, žinoma, pasieksite teigiamų rezultatų. Kita vertus, dauguma atsipalaiduoja klausydamiesi atpalaiduojančios muzikos. Yra ir tokių žmonių, kuriuos tokių ritmų muzika erzina.

Jeigu žmogus, paklausęs šių ritmų, nepatiria jokių pokyčių, ar verta dėl to nerimauti?

Tikrai ne. Visi žmonės skirtingi. Kai kurie šių ritmų klausytojai teigia iš pradžių patyrę didelių pasikeitimų, tačiau dauguma juos išgyvena palaipsniui. Gali praeiti savaitė ar net keli mėnesiai, kol pajusite tam tikrų pokyčių. Taigi reikėtų būti kantriems. Garsų poveikis gali būti sunkiai pastebimas, tačiau jei ir toliau klausysitės, rezultatai tikrai nustebins.

Kai kurie mano, kad binauraliniai ritmai yra skaitmeniniai narkotikai…

Binauraliniai ritmai iš tikrųjų sukelia sąmonės būsenos pakitimus, kurie gali būti suvokiami kaip „pakilimas“, tačiau tokia būsena labai natūrali. Be to, tokie sąmonės būsenos pakitimai nėra žalingi.

Kokiais atvejais binauralinių garsų klausytis nepatartina? Ant daugumos binauralinių garsų įrašų klijuojama etiketė: „Neklausykite binauralinių ritmų, jeigu esate patyrę traukulių arba sergate epilepsija“. Šie garsai gali pakenkti žmogui?

Jeigu klausysitės įrašų labai garsiai, gali sutrikti klausa. Taip pat binauralinių garsų klausymasis be jokios pertraukos gali sukelti galvos skausmą. Taigi klausytis reikia su saiku. Kita vertus, nėra užfiksuota jokios fizinės ar psichologinės žalos, patirtos klausantis binauralinių ritmų.

Komentuok su Facebook paskyra: