Uoliena, praėjusį mėnesį atsiradusi Marse, užminė mįslę mokslininkams – Marso zondas „Opportunity“ nufotografavo ją ten, kur dar prieš keturias dienas jos nebuvo. Apie tai plačiau skaitykite: Mokslininkai ieško mįslingo akmens Marse paaiškinimo
Steve’as Squyresas, „Mars Exploration Rover“ misijos mokslinis vadovas apibūdino ją kaip baltą uolieną su tamsiai raudonu įdubimu centre. 4 centimetrų pločio akmuo pavadintas „Pinnacle Island“ ( bokšto sala).
Iš kur ji atsirado?
Tyrėjai sako, kad „Pinnacle Island“ yra dalis didesnės uolos, kurią „Opportunity“ nuskėlė ir perstūmė ratais sausio pradžioje. Kituose roverio darytuose atvaizduose matosi uola, tikriausiai užkliudė roverio ratai.
„Kai apžiūrėję „Pinnacle Island“ perkėlėme „Opportunity“ šiek tiek toliau, įkalnėje pamatėme apverstą tokios pat neįprastos išvaizdos akmenį, – rašo „Opportunity“ vadovo pavaduotojas Ray’us Arvidsonas iš Vašingtono universiteto St. Louise – Mes per jį pervažiavome. Matome pėdsaką. Iš čia „Pinnacle Island“ ir atsirado.“
Išsprendę mįslę mokslininkai planuoja pasukti „Opportunity“ į pietuose esančią įkalnę, siekdami pažvelgti į atidengtas uolienas.
Uoloje daug mangano ir sieros, kurie, mokslininkų manymu, galėjo susikaupti uoloje dėl vandens.
„Tai galėjo nutikti gana neseniai vos žemiau paviršiaus, – sakė R. Arvidsonas. – Arba giliau po žeme ir seniau, o tada, dėl laimingo atsitiktinumo, erozija pašalino viršutinį sluoksnį ir juos mūsų ratai galėjo pasiekti.“
„Opportunity“ sveria beveik 175 kg, jo ilgis ir aukštis – pusantro metro. Neseniai marsaeigis atšventė savo nusileidimo Marse dešimtmetį. „Opportunity“ dvynys „Spirit“, Marse nusileido tų pačių metų sausio 4 d.
Ryšys su „Spirit“ nutrūko 2010 m., bet „Opportunity“ toliau tiria Raudonosios planetos buvusios gyvenamos aplinkos sąlygų detales.
„Opportunity“ yra senesnis ir menkiau technologiškai pažengęs nei du dabartiniai Marsą tiriantys NASA roveriai.
2,5 milijardų dolerių vertės misijos automobilio dydžio „Curiosity“ dabar keliauja link Aštriojo kalno rinkti nuosėdinės formacijos, kuri leis roveriui ištirti Marso istoriją važiuojant į statų šlaitą ir sluoksnis po sluoksnio tiriant cheminę jų sudėtį.
2020 m. NASA planuoja paleisti kitą „Curiosity“ dydžio roverį, surinksiantį pavyzdžius, kuriuos vėlesnės misijos galėtų parskraidinti į Žemę.
jau vel pisa prota