Vidurio Meksikos aukštikalnėse stūkso miesto griuvėsiai, nesiliaujantys stebinti archeologų ir istorikų. Iš visų senovės Amerikos miestų Teotihuakanas — pats paslaptingiausias. Niekas nežino, kas jį pastatė, kokia buvo jo paskirtis ir kodėl jis buvo apleistas. Iš tikrųjų miesto griuvėsiai atrodo įspūdingai, tačiau manoma, kad 90 procentų miesto dar tebėra po išdžiūvusia Meksikos žeme. Klestėjimo metais mieste gyveno 200 000 gyventojų. Taigi kas atsitiko Teotihuakane?
Kai actekai atrado šį stulbinamą urbanistikos kūrinį, jie buvo taip priblokšti jo didingumo, kad pavadino jį Teotihuakanu — Didinguoju miestu, kur žmonės tampa dievais. Centrinėje miesto aikštėje, kurios plotas — 12 kvadratinių mylių, stovėjo milžiniškas statinys, vadinamoji Saulės piramidė.
Šio 216 pėdų aukščio statinio viršūnėje buvo šventykla. Tai liudija miesto gyventojus turėjus savo religiją. Pagal piramidės pagrindą iš šiaurės į pietus driekėsi beveik trijų mylių ilgio kelias. Actekai šį kelią pavadino Mirusiųjų taku, nes manė, kad nedidelės platformos pagal susisiekiančius kiemus esančios kapai. Iš tikrųjų veikiausiai tai buvo šventyklos, mat mirusiuosius Teotihuakano gyventojai laidojo namuose.
Šiauriniame „alėjos“ gale, arčiausiai Saulės piramidės, stovėjo šiek tiek mažesnis statinys, vadinamoji Mėnulio piramidė. Einant „alėja“ į pietus, maždaug už mylios, buvo didžiulė atvira aikštelė, vadinamoji citadelė. Iš visų pusių ją supo šventyklos, o jos centre stovėjo svarbi Sparnuotosios gyvatės šventykla. Ties viduriu Mirusiųjų taką kirto kita alėja. Taigi miesto planas buvo kvadratinis. Pastatai buvo statomi grupėmis vienas šalia kito; juos jungė terasos ir vidiniai kiemai. Miesto statyba prasidėjo apie 200 m. pr. Kr., o piramidės ir kiti pagrindiniai statiniai buvo pastatyti I a. po Kr. V a. po Kr. pradžioje miestas pasiekė didžiausias savo plėtimosi ribas, jame gyveno apie 100 000 gyventojų. Per kitus du šimtmečius gyventojų skaičius išaugo du kartus.
Bet kas gi buvo miesto gyventojai? Archeologai ir istorikai į šį klausimą tvirtai atsakyti negali. Tai pernelyg ankstyvas laikotarpis, kad čia būtų gyvenę actekai, o toltekai, kurių architektūros ir statybos ypatybės panašios, pasirodė tik praėjus 200 metų po to, kai buvo pastatytas Teotihuakanas. Gali būti, kad šio miesto gyventojų protėviai buvo olmekai, didžių statytojų ir meistrų tauta, klestėjusi XV a. pr. Kr.-I a. po Kr. Deja, tokiai versijai patvirtinti trūksta įrodymų, o Teotihuakano gyventojų paliktų rašytinių šaltinių, iš kurių galėtume sužinoti jų pačių išdėstytą savo istoriją, iki šiol niekam nepavyko iššifruoti. Kad ir kas buvo statytojai, jie gerai išmanė statybą ir griežtai laikėsi religinių nuostatų. Todėl buvo iškelta hipotezė, kad miestas buvo piligriminių kelionių tikslas ir žynių rengimo centras.
Gyventojams besidžiaugiant gerai sutvarkytu ir nerūpestingu gyvenimu VIII a. po Kr. Teotihuakano miestas buvo beveik visiškai sugriautas. Kai kas mano, kad pernelyg padaugėjo gyventojų ir pritrūko išteklių jiems išmaitinti. Tačiau tokia nuomonė neįtikina, nes Teotihuakano valdovai tikrai gerai išmanė socialinius ir visuomeninius reikalus ir su tokia problema būtų galėję be vargo susidoroti. Labiau tikėtina, kad miestą sugriovė iš šiaurės įsiveržę barbarai.
Ir tikrai, iš aptiktų piešinių ant sienų istorikai spėja, kad paskutiniais Teotihuakano gyvavimo metais karių vaidmuo buvo labai padidėjęs. Teotihuakanas nebuvo pritaikytas gynybai, ir pastarojo meto kasinėjimai rodo, kad paskutinėmis savo egzistavimo dienomis čia buvo deginami didžiuliai specialiai sukrauti laužai.
Nepaisant to, kad Teotihuakano gyventojų kilmė nežinoma, jų įtaka Meksikos regionui buvo milžiniška. Kai kurie mokslininkai spėja, kad išeiviai iš Teotihuakano už 700 mylių įkūrė naują miestą — Kaminalchujų, kurio statiniai primena ankstesniojo piramides, tačiau iki šiol niekas negali pasakyti nieko tikra. Netgi po šimtmetį trukusių intensyvių istorinių tyrimų Teotihuakano istorija tebėra tokia pat paslaptinga, kokia buvo prieš visą tūkstantmetį.