Piko apygarda yra Anglijos šiaurėje, tarp Mančesterio ir Sefildo. Ši vieta keri natūraliu atšiauriu grožiu. Joje įkurtas pirmasis Didžiosios Britanijos nacionalinis parkas ir iki šiol jis tebėra labiausiai lankomas Europoje. Tai niūri melancholiją žadinanti vieta; čia atgyja legendos ir tradicijos; praeitis susipina su dabartimi ir kartais vyksta tokių dalykų, kurių neįmanoma paaiškinti.
Į vakarus nuo Piko, Mančesterio link, plyti Longendeilio slėnis. Tai ne tik patraukli vieta turistams ir norintiems gerai praleisti laisvalaikį poilsiautojams, bet ir vienas pagrindinių NSO entuziastų ir vaiduoklių medžiotojų traukos centrų. Tačiau Longendeilis garsėja vienu išskirtiniu paranormaliu reiškiniu — čia yra stebimi lėktuvai vaiduokliai.
Šios vietos sąsajos su orlaiviais turi ilgą istoriją. Antrojo pasaulinio karo metais čia esančias daubas bombonešių eskadrilė naudojo skeveldrinėms bomboms bandyti. Nors šių bandymų metu katastrofinius padarinius sukėlusių nelaimingų atsitikimų neįvyko, daugiau kaip 50 kartų lėktuvai buvo pasiklydę rūke ir patyrę avarijų. Iš viso per bandymus žuvo daugiau kaip trys šimtai pilotų. Taip pat užregistruota gana daug liudininkų, mačiusių krintančius seno modelio lėktuvus, pranešimų. Tai tapo tokiu įprastu reiškiniu, kad parko prižiūrėtojai ir kalnų gelbėtojų komandos apsiprato su iškvietimais ieškoti sudužusių lėktuvų, kurių neįmanoma rasti.
Vienas toks įspūdingas netikėtumas, įvykęs pastaraisiais metais, buvo užregistruotas 1990 m. kovo 24-osios naktį. Tą naktį Piko kalvose buvo daugybė žmonių, susirinkusių stebėti Halio-Bopo kometos. Staiga jie pamatė didžiulį pažeme skrendantį lėktuvą, savo išvaizda primenantį seną Lankasterio bombonešį. Jis skrido tiesiai į kalvas ir atrodė, kad suduš. Specialiųjų tarnybų komutatoriai ėmė mirgėti nuo pranešimų apie avariją. Patikimų liudininkų skaičius buvo nepaprastai didelis. Pavyzdžiui, liudijo Merė Fransisė Tatersfild (Marie-Fran-ces Tattersfield), specialiojo policijos būrio policininkė, ir jos vyras — buvęs lakūnas.
Ponia M. Tatersfild teigė: „Tas lėktuvas buvo keisčiausias dalykas, kurį kada nors buvau mačiusi… jis buvo didžiulis ir skrido daug žemiau negu galima skristi tamsiu paros metu. Visi jo langai švietė, ir tai buvo dar keisčiau, mat joks lakūnas virš tų kalvų naktį neskristų aklai“. Policija ėmėsi paieškos darbų. Buvo pasitelkta daugiau kaip šimtas savanorių, tačiau nerasta nė menkiausių lėktuvo ar jo nuolaužų pėdsakų.
Vis dėlto šių apylinkių kalvose yra daugybės lėktuvų nuolaužų. Ant vienos viršūnės, vadinamos Bliklou (Bleaklow), teberiogso lėktuvo tvirtovės B-29, sudužusios 1948 m. lapkričio 3-iąją, korpusas. Tada žuvo 13 įgulos narių. Apylinkėje gyvenantys vaikai, mėgstantys žaisti ant šios kalvos, pasakoja apie uniformuotą vyrą. Esą prieš pranykdamas jis pasisakė esąs šios teritorijos sargas ir papasakojo lėktuvo ir jo įgulos istoriją. Vaikams parodė žuvusios įgulos narių nuotraukas. Vaikai apstulbo pamatę, kad jų sutiktas vyras buvo Langdonas P. Taneris (Langdon P.Tanner) — sudužusio lėktuvo kapitonas.
Regėję kapitoną patvirtino ne tik vaikai. Vaikystėje B-29 avariją matęs Džeraldas Skaratas (Gerald Scarratt) įvykio vietoje apsilankė po dviejų dešimtmečių. Apžiūrėjęs lėktuvo nuolaužas jis rado auksinį žiedą, kuriame buvo išgraviruotas įrašas: „Langdon P. Tanner“. Vos tik išgirdę apie šį atradimą grupė aviacijos entuziastų paprašė nuvesti juos į avarijos vietą. Vėliau G. Skaratas pasakojo: „Pasilenkiau parodyti jiems vietos, kur radau žiedą, o kai atsitiesiau, jie buvo atsidūrę už dešimties ar penkiolikos jardų.
Kai priėjau prie jų, pamačiau, kad jų veidai — balti kaip popierius. Jie pasakė man, kad kai pasilenkiau, už manęs pamatė stovintį aviacijos uniforma apsirengusį vyrą. Pasakiau jiems, kad nieko nemačiau, tačiau jie tvirtino: „Mes visi jį matėme. Ačiū, kad mus atvedėte, tačiau mes gal jau eisime iš čia“. G. Skaratas pasakė: „Daugiau jų nemačiau ir nieko apie juos negirdėjau.“
Ar tai dangaus, ar požemio istorijos, tačiau atrodo, kad Piko apygardoje esama dalykų, kurių sveiku protu suvokti neįmanoma.