Paskutiniuoju laikotarpiu šalia Žemės praskrieja vis daugiau asteroidų. Rodos kad jie dygsta kaip grybai po lietaus. NASA mokslininkai sunerimę, nes dažnai asteroidai yra pastebimi paskutinėmis dienomis. Labiausiai mokslininkams nerimą keliantis klausimas yra tai, kad neaišku iš vis iš kur tie asteroidai atskrieja. Po Meteorito nukritusio Rusijoje NASA ėmė raginti mėgėjus astronomus stebėti dangaus skliautą ir taip padėti atrasti dar neatrastus asteroidus.
Vos tik prasidėjus 2013 metams, sausio 8 dieną pro Žemę pralėkė visiems gerai žinomas ir ilgai lauktas 300 metrų skersmens asteroidas “Apophis”. Žinoma atstumas buvo gana didelis – 14,5 mln. kilometrų, tačiau tas pats “Apophis” grįš jau 2029 metais ir praskries vos 30 000 kilometrų atstumu, o tokie skaičiai kosmose yra vadinami (per plauką).
Vasario 15 dieną kuomet visi laukė 44 metrų skersmens asteroido 2012 DA14, Rusijoje, virš Čeliabinsko srities sprogo meteoritas apie kurį nebuvo nieko žinoma ir jis nebuvo laukiamas. Tą pačią dieną 2012 DA14 praskriejo vos 27 680 kilometrų nuo Žemės paviršiaus.
Ir štai kovo 9 dieną, 14.07 val. Lietuvos laiku praskriejo dar vienas asteroidas kuris buvo pastebėtas vos prieš 5 dienas. Asteroidas pavadintas 2013 ET vardu buvo 140 metrų skersmens. Jis pralėkė maždaug 42 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu per 950 tūkstančių kilometrų nuo Žemės. Žinybos astronominių stebėjimų tarnybos pirmininkas Patrickas Paolucci pareiškė, kad NASA glumina tai, kad nėra aišku iš kur pasirodo asteroidai ir jie aptinkami per vėlai. Jis pridūrė, kad šis asteroidas, susidūręs su Žeme, galėjo sunaikinti ištisą miestą. Šis dangaus kūnas aštuonis kartus didesnis už tą, kurio nuolaužos vasario 15 dieną nukrito Čeliabinske.
Rodos Žemė žaidžia loterijoje ir tik laiko klausimas kada koks milžiniškas meteoritas rėšis į mus. Tiesa, net ir pastebėjus, kad mums gresia susidūrimas su dangaus kūnų, to išvengti būtų beveik neįmanoma. Pasiruošti, evakuoti žmones, ar net sugalvoti kaip Žemei grasinantį asteroidą sunaikinti reikia begalės laiko ir lėšų, o bandant jį kokiu nors būdu susprogdinti nėra aišku ar tai iš vis pavyktu, tad kol kas tikėkimės, kad mums nepavyks laimėti loterijoje ir į Žemę nenukris meteoritas kuris galėtų sunaikinti ištisas valstybes.
Pagal statistiką mūsų planetai susidūrimas su 1 m skersmens asteroidu nekelia jokio pavojaus. Toks susidūrimas vyksta vidutiniškai 1 kartą per metus, su 10 m skersmens asteroidu – kartą per 100 metų, 50-100 m skersmens asteroidu – kas keli šimtai metų (iki 1000), o susidūrimas su 5-10 km skersmens asteroidu – kas 20-200 milijonų metų. Realus pavojus planetai kyla tada, kai įvyksta susidūrimas su kelių šimtų metrų skersmens asteroidu, nes jis, skriedamas Žemės atmosferoje, nesuyra.