Kai žmonės suvokė, kad Žemė nėra Visatos centras, o tik smiltelė bekraščiame kosmose, jie suprato, kad šis kosmosas yra iabai rimtų pavojų šaltinis, kuris bet kuriuo metu gali sukelti globalinę katastrofą.
Jau pirmieji teleskopai padėjo išsiaiškinti paprastą dalyką – pro mūsų planetą nuolat praskrenda tikros „bombos“ ir kol kas tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta katastrofos. Kuo pažangesni ir tikslesni tapo prietaisai kosmoso stebėjimui, tuo daugiau žilų plaukų atsirado astronomų galvose. Milžiniški meteoritai, asteroidai, kometos… O kosmose jų daugybė! Kiekvienas toks kosmoso keliautojas bet kada gali priartėti prie mūsų žemės ir sukelti didžiulį pavojų visiems žmonėms.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, pakanka pažvelgti į netolimą praeitį. 1932-ieji metais Apolono asteroidas, kurio skersmuo apie 1 km, praskrido už 10 milijonų metų nuo mūsų planetos. Manote, kad tai labai toli ir nėra čia ko bijoti? Palyginimui galima priminti, kad atstumas nuo Žemės iki Saulės yra apie 150 milijonų km, tad 10 milijonų km – jau gana arti.
1936-ais metais Adonio asteroidas praskrido 2 milijonai km atstumu nuo mūsų planetos.
1989 metais dar vienas kilometro skersmens asteroidas kirto Žemės orbitą, prasilenkdamas tik 6 valandas su mūsų planeta. Galite tai įsivaizduoti? Vos šešios valandos ir būtų kilusi tikra apokalipsė!
1996-ųjų metų gegužės mėnesį šalia mūsų praskriejo 500 m skersmens asteroidas. O 1997-ais metais mūsų planetos orbitą kirto net du asteroidai…
Dar vienas košmaras?
Galima pasakyti, kad asteroidai – tai tik žiedeliai. Galų gale, kosminis kūnas, kurio skersmuo 500 m ar net 1 km, neprilygsta Žemės matmenims. Susidūrimas su tokiais kosminiais kūnais nors ir padarytų daug nuostolių, tačiau žmonija tikrai turėtų galimybę išgyventi po katastrofos. Tačiau visiškai neseniai, 2014-ųjų metų sausio 10 dieną kosminis teleskopas SOHO Lasco C3 aptiko kažką žymiai baisesnio – milžinišką, visiškai šviesą sugeriantį ir neatsispindintį burbulą, kuris juda tarp žvaigždžių.
Šis burbulas, daugeliu parametrų panašus į juodąją skylę, ne tik savo dydžiu lenkia Jupiterį – pačią didžiausią Saulės sistemos planetą, bet ir juda žemės link!
Vieni mokslininkai mano, kad šis burbulas gali būti magnetinė sankaupa, o kiti teigia, kad tai yra tikra juodoji skylė. Yra ir ne tokių bauginančių hipotezių – yra manoma, kad tai paprasčiausiais nuotraukos defektas, atsiradęs dėl šviesos išsiskaidymo.
Tačiau pats populiariausias aiškinimas yra tai, kad paslaptingasis burbulas – mirštanti žvaigždė, kuri buvo panaši į mūsų Saulę. Kai žvaigždės energijos atsargos baigiasi, ji suyra, o jos vietoje susidaro tokie didžiuliai dujiniai dariniai, kurie gali egzistuoti tūkstančius metų.
Kad ir kas tai būtų, tačiau kol kas nė vienas mokslininkas nepaneigiamai neįrodė, kad šis milžiniškas burbulas nekelia pavojaus mūsų planetai.
Negalėtumėt sutrumpint?:DDD
Zinot kokia mano nuomone kodel zeme nesusiduria su asteroidais visokiais ir kitais kosmoso kunais, nes as manau, jog zmones seniai yra sudare kazkokia sutarti su nezemiskomis biologinemis butybemis (aisku slapta), kurios yra uz mus protingesnes, labiau pazengusios moksle, technologijose ir panasiai. Ir tos NBB tiesiog saugo zeme nuo meteoritu, asteroidu kuriu trajektorijos susikerta su zeme (tiesiog sunaikina jas kosmose) gal but tos butybes su kuriomis sudare sutarti tam tikri zmonijos atstovai saugo mus ir nuo piktadariu butybiu, kas gali zinot. Manau mus kazkokios butybes saugo ir saugos iki tol kol busime patys pazenge tiek, kad jau musu saugot nebereikes ir galesim apsisaugot. Nes abejoju, kad zmones be niekeno pagalbos gali gyventi tokiame pasaulyje koks jis dabar yra.
„“Žemei pavojų kelia paslaptingas darinys kosmose““ Žemei pavojų kelia milijardieriai valdziazmogiai o ne hipotetinis kosminis kunas! Realiai vos keleta procentu temato tu asteroidu, o kad sureiksmint savo milijonais svaistomas islaidas, pasigauna koki ytartinesni ir skalija kad sureiksmint savo bevertybe y vertybe. Technologijos vis tiek ner ta ar ana sulaikyt, vien tik svaiciojimai ir prielaidos