Žmogus mėnulyje – tiesa ar melas?

Prieš 40 metų žmogus pirmą kartą išsilaipino Mėnulyje. Šis žingsnis buvo vadinamas „žmonijos svajonės išsipildymu“, „naujo laikmečio pradžia“. Tai įvyko 1969 metų liepos 20-ąją. Šimtai milijonų žmonių istorinį įvykį stebėjo televizijos ekranuose. „Tai yra mažas žingsnis žmogui, tačiau didelis šuolis žmonijai“, – istorinius žodžius tada ištarė JAV astronautas Neilas Armstrongas (Neil Armstrong), metalinėmis kopėtėlėmis nulipęs ant Mėnulio paviršiaus.

Po to buvo surengtos dar šešios „Apollo“ misijos. 1969-1972 metais Mėnulyje pabuvojo dar dešimt amerikiečių. Iš viso šios misijos atsiėjo 25 mlrd. dolerių. 1969 metų vasarą tai sužavėjo milijonus žmonių visame pasaulyje. Tai atnešė šlovę sunkumų kamuojamai JAV kosminei programai ir įžiebė viltį, kad viskas įmanoma.

 O kai kam visa tai atrodo melas.

Praėjus keturiasdešimčiai metų po to, kai Neilas Armstrongas (Neil Armstrong) ir Bazas Oldrinas (Buzz Aldrin) pastatė koją Mėnulio paviršiuje, grupė sąmokslo teoretikų mano, jog šis istorinis įvykis, taip pat ir kiti „Apollo“ išsilaipinimai Mėnulyje, buvo inscenizuoti. Šie žmonės įsitikinę, kad NASA sufabrikavo nusileidimus, kad pralenktų savo varžovus Sovietų Sąjungoje ir įgyvendintų prezidento Kenedžio (Kennedy) užsibrėžtą tikslą iki septintojo dešimtmečio pabaigos saugiai gabenti žmones į Mėnulį ir atgal.

 „Aš tikrai žinau, kad išsilaipinimai Mėnulyje buvo sufabrikuoti, – sako filmų statytojas Bartas Saibrelas (Bart Sibrel), – Galiu lažintis savo gyvybe“.

 Gali pasirodyti, kad Saibrelas pamišėlis, tačiau jis ne vienas. 1999 metais atlikus Galupo instituto apklausą, paaiškėjo, kad vos 6 procentai amerikiečių abejojo, jog „Apollo 11“ išsilaipinimas Mėnulyje įvyko. Dvidešimt penki procentai britų žurnalo „Engineering & Technology“ atliktos apklausos respondentų atsakė, kad jie netiki, jog žmonės buvo išsilaipinę Mėnulyje. Internete taip pat sklando abejonės
dėl NASA „melo“.

Sąmokslo teorijos

 „Mums patinka sąmokslai, – sako Vašingtojo Nacionalinio Oro erdvės ir kosmoso muziejaus direktorius Rodžeris Lonius (Roger Launius). – Sunku įsivaizduoti kelionę į Mėnulį. Kai kuriems žmonėms paprasčiau suvokti atsakymą: „Ką gi, gal mes ir nebuvome Mėnulyje“. Tai taip naivu“.

 Sąmokslo teorijos, susijusios su „Apollo“ skrydžiais, atsirado neilgai trukus po to, kai paskutinis astronautas sugrįžo iš Mėnulio 1972 metais. Bilas Keisingas (Bill Kaysing) iš „Rocketdyne“ bendrovės, kuri gamino raketų variklius NASA „Apollo“ programai, 1974 metais išleido knygą „Mes niekada neskridome į Mėnulį: Amerikos apgavystė, kainavusi trisdešimt milijonų dolerių“.

 Savo knygoje ir kitur Keidingas teigia, jog NASA 1969 metais dar nebuvo pakankamai techniškai pasirengusi, kad saugiai galėtų išlaipinti žmones Mėnulyje, o „Apollo“ astronautai būtų apsinuodiję, pereidami Van Aleno radiacijos juostą. Anot Keisingo, NASA išskraidino „Apollo 11“ astronautus raketoje, kol ši dingo iš akiračio, paskui Mėnulio kapsulę su trimis keleiviais perkėlė į karinį krovininį lėktuvą ir po aštuonių dienų kapsulę išmetė į Ramųjį vandenyną, kur ji buvo rasta. Jis įsitikinęs, kad NASA atstovai filmavo „išsilaipinimą Mėnulyje“ „Area 51“ – griežčiausiai saugomoje karinėje bazėje Nevados dykumoje, ir įtikino astronautus bendradarbiauti.

 Kai kas tiki Keisingo teorijomis, paskatintomis 1978 metų filmo „Ožiaragis Vienas“, kuriame „NASA inscenizuoja išsilaipinimą Marse atokioje karinėje bazėje, o paskui žūtbūt stengiasi išlaikyti tai paslaptyje. Kai kas teigia, kad NASA pasamdė režisierių Stenlį Kubriką (Stanley Kubrick), pastačiusį juostą „2001: Kosminė odisėja“, kad šis nufilmuotų netikrą išsilaipinimą Mėnulyje.

 Mėnulio meteoritai – iš Antarktidos?

 Po kelių dešimtmečių Keisingo teiginiai paskatino „Fox“ kino studiją 2001 metais sukurti sensacingą dokumentinį filmą, kuriame parodomi baisiausi NASA „Apollo“ nuotraukų ir televizijos filmuotos medžiagos „nenuoseklumai“.

 Keletas jų: po besileidžiančiais moduliais nesimato sprogimų sukeltų kraterių; šešėliai yra susikertantys, o ne lygiagretūs dėl nenatūralaus šviesos šaltinio; įsmeigta Amerikos vėliava plazda, nors Mėnulyje nėra jokio vėjo.

 Valandos trukmės filmas įžiebė tokį susidomėjimą šia tema, kad NASA ėmėsi neįprastų priemonių ir išplatino pranešimą spaudai ir savo interneto svetainėje patalpino labai išsamų paneigimą. Pranešimas spaudai prasidėjo žodžiais: „Taip. Astronautai tikrai buvo išsilaipinę Mėnulyje“.

 Įvairiuose dokumentuose NASA teigė, jog „Apollo“ astronautai perėjo Van Aleno juostas per greitai, kad jiems būtų galėjusi pakenkti radiacija; kad modulio varikliai nebuvo tokie galingi, kad sukeltų sprogimą ir atsirastų krateriai; kad šešėliai nuotraukose buvo iškraipyti plačiakampių objektyvų ir nuolaidaus Mėnulio kraštovaizdžio; ir kad „Apollo“ vėliavos turėjo horizontalius atraminius stulpelius, dėl kurių atrodo, jog jos plevėsuoja.

 Aistros nerimsta

 Keisingas mirė 2005 metais, tačiau prieš tai dar spėjo sudominti filmų kūrėją iš Nešvilio Saibrelą, nuo tada tapusį aktyviausiu „Apollo“ apgaulės teorijų gynėju. Gavęs lėšų iš nežinomo rėmėjo Saibrelas 2001 metais sukūrė 47 minučių dokumentinį filmą, kuriame buvo pakartota dauguma iš dabar jau žinomų argumentų, patvirtinančių apgaulę.

 Apgaulės teoretikų kritikai, kurių yra nemažai, teigia, jog būtų neįmanoma dešimtims tūkstančių NASA darbuotojų ir „Apollo“ sutarties dalyvių saugoti tokią stulbinamą paslaptį kone keturis dešimtmečius.

 Tačiau Saibrelas mano, kad „Apollo“ programa buvo suskaidyta į mažas daleles, todėl tik astronautai ir saujelė aukštų NASA pareigūnų žinojo visą tiesą. Saibrelas daugelį metų bandė priremti prie sienos „Apollo“ astronautus ir prisaikdinti juos padėjus ranką ant „Biblijos“ prieš jo filmavimo kamerą, kad jie buvo išsilaipinę Mėnulyje. „Aš esu žurnalistas ir bandau išsiaiškinti tiesą“, – sakė jis.

 Saibrelas 2002 metais vieno pokalbio metu išvadino Oldriną „bailiu, melagiu ir vagimi“. Tada 72 metų Oldrinas smogė į ketvirtą dešimtį įžengusiam Saibrelui į veidą ir šis griuvo atbulas.

 Nesesniai viename interviu CNN televizijai Oldrinas pasakė: „Nenoriu atkreipti dėmesio į žmones, kurie bando reklamuoti ir brukti savo pramanus kitiems. Man gaila patiklių žmonių, kurie nusiteikę juo tikėti. Manau, kad visai natūralu, kad žmonės nori būti vienais iš tų, kurie „kažką žino, ko nežino kiti“. Tačiau tai neprotinga. Labai apmaudu“.

 Dešimtys milijonmų jaunesnių amerikiečių iš tikrųjų neprisimena, kad būtų matę gyvai transliuojamą žmonių išsilaipinimą Mėnulyje. Daugiau kaip ketvirtadalis amerikiečių nuo 18 iki 25 metų suabejojo žmogaus išsilaipinimu Mėnulyje.

 Kolorado universiteto astrofizikas Stiuartas Robinsas (Stuart Robbins), kuris skaito paskaitas, ginančias NASA nuo sąmokslo teoretikų, mano, jog jų įtaka gali būti žalinga. „Jeigu žmonės nemano, kad mes galėjome nuskristi į Mėnulį, jie netiki ir žmogaus pasiekimų išradingumu“.

 Vykdydama savo informacinę kampaniją, nukreiptą prieš „Apollo“ skrydžių „demaskuotojus“, NASA turi galingą kozirį. Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO), skriejantis aplinki Mėnulį, apginkluotas galingomis kameromis, kurios ruošiasi fotografuoti „Apollo 11 Eagle“ nusileidimo vietą Mėnulyje. Ar neįtikimai aukštos rezoliucijos Mėnulio paviršiaus LRO nuotraukos, kuriose bus matyti ir „Apollo“ nusileidimo vietos, galiausiai nutildys „Mėnulio apgaulės“ šalininkų skleidžiamas kvailystes? Greičiausiai, ne, rašo astronomas Filas Pleitas (Phil Plait) savo straipsnyje žurnalo „Discover“ interneto svetainėje. „Šios teorijos šalininkai negyvena įrodymais pagrįstame pasaulyje“.

2011 metais NASA išplatino naujas Mėnulio nuotraukas, įrodančias, kad žmonės buvo nusileidę Mėnulyje. Nuotraukose matyti prieš daugiau nei 40 metų vykusių skrydžių metu žmonių palikti įrenginiai ir net jų pėdsakai. Vaizdus užfiksavo NASA robotas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO), į kosmosą paleistas 2009 metais.

Anksčiau jis jau buvo padaręs panašių nuotraukų, tačiau kol kas tai geriausios kokybės vaizdai, parodyti visuomenei. Neseniai LRO priartėjo prie Mėnulio nuo 50 km iki 25 km, tad dabar jo užfiksuotuose vaizduose vienas taškas atstoja tik 25 kvadratinių centimetrų plotą.

Komentuok su Facebook paskyra: