9 dalykai kuriuos kentė nacių koncentracijos stovyklų kaliniai

Apie nacius ir jų nežmonišką elgesį rašyta jau labai daug. Tačiau tam, kad žmonės mąstytų apie savo veiksmus ir mokytųsi iš praeities klaidų informacija turi būti nuolat kartojama. Taigi, šįkart „Listverse.com“ pateikia faktus apie vieną baisiausių su nacių rėžimu susijusių reiškinių – koncentracijos stovyklas ir žmonių gyvenimą bei kančias jose.

9. Ypatingosios komandos
Ypatingosios komandos buvo būriai, kuriems skirtos užduotys atsikratyti mirusiųjų. Komandoms būdavo paskiriamos tokios baisios užduotys kaip lavonų auksinių dantų išrovimas ir sudegintų kūnų pelenų šlavimas. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad šios komandos buvo sudarytos ne iš nacių, o iš pačių kalinių. Dėl atliekamų užduočių komandų nariai laikyti “paslapčių-saugotojais” ir buvo pavojinga juos ilgai laikyti gyvus. Komandų nariai būdavo keičiami ir žudomi kas kelis mėnesius. Pirmojo naujo ypatingosios komandos nario užduotis būdavo atsikratyti asmens, kurį jis pakeitė “darbe”, kūno.

8. Traukiniai
Tūkstančių žmonių gabenimas į stovyklas nebuvo paprasta užduotis, tad reikėjo turimas transporto priemones kuo geriau pritaikyti numatyti užduočiai atlikti. Ir nors kiekviename vagone patogiai galėjo tilpti apie 50 žmonių, neretai buvo galima matyti, kaip į tokį vagoną sugrūdama apie 200 žmonių. “Keleiviai” negaudavo nieko – nei maisto, nei vandens, nei kitų, kelionei reikalingų daiktų, tad didelė taip gabenamų kalinių dalis mirdavo dar prieš patekdami į koncentracijos stovyklą. Kai vienas traukinys į koncentracijos stovyklą atvyko iš Corfu, atidarę duris naciai pamatė, kad gyvų kalinių nebėra. Kelionė truko 18 dienų.

7. Traukiniai 2
Nors prieš tai pristatytas faktas yra pasibaisėtinas, tai nereiškia, kad protu nesuvokiamas nacių elgesys negalėjo dar pablogėti. Naciams atrodė, kad tūkstančių asmenų išsiuntimas į mirtį dar nebuvo pakankamai blogai, tad nuspręsta šią paskutinę kelionę apmokęstinti. Tam, kad būtų galima nuvažiuoti į sunaikinimo stovyklas, žydai turėjo mokėti standartinę bilieto kainą. Nuo mokesčio buvo atleisti tik vaikai iki 4 metų…

6. Muzika
Naciai buvo neprilygstamai ištobulinę psichologinių kankinimų sistemą ir netgi muziką sugebėjo paversti kankinimo įrankiu. Kai nauji kaliniai atvykdavo į koncentracijos stovyklą, iš kalinių sudarytas orkestras grodavo labai optimistišką muziką, o kiti kaliniai turėdavo dainuoti ir žygiuoti. Muzika skambėdavo net tada, kai žmonės būdavo žudomi dujų kamerose. Nors ir būdavo surenkamas nemažas orkestras, ritmai ir dainos negalėjo užgožti žudomųjų klyksmų. Išgyvenusius koncentracijos stovyklą šie prisiminimai persekiodavo ištisus dešimtmečius.

5. Muilas iš žmonių
Dažnai kartojama, kad naciai vertė žydus naudoti muilą, kuris buvo gaminamas iš prieš tai nukankintų aukų riebalų. Iki šiol nėra jokių aiškių įrodymų, kad tai tiesa, tačiau niekas negalėjo sustabdyti nacių koncentracijose skleidžiamų gandų. Tai parodo, kad naciai nesibodėjo jokių priemonių tam, kad palaužtų kalinius – viskas stovyklose turėjo nuolat priminti sėlinančią mirtį.

4. Bado ir tamsos celės
Ne visi, kurie buvo nužudyti koncentracijos stovyklose, buvo tokie laimingi, kad mirė sąlyginai greitai. Kai kurie kaliniai būdavo verčiami tiesiog stovėti kambaryje be maisto ir vandens tol, kol numirdavo. Kartais tokia taktika buvo naudojama siekiant pakankinti, kartais – nusiųsti žinią. 13 korpusas Aušvico stovykloje tapo mirties sinonimu, nes tie, kurie sugebėjo išgyventi marinimą badu, čia buvo nužudyti įvairiais kitais būdais. Tokios pat baisios kaip ir badu marinimo celės buvo “tamsiosios celės” – čia nebūdavo nei menkiausios šviesos, o sandarumas siekė beveik 100 procentų. Taigi, į jas patekę kaliniai lėtai uždusdavo, kai išnaudodavo ta nedidelį celėje esantį deguonies kiekį.

3. Maisto stygius
Kasdien kaliniams skirtų porcijų maistingumas geriausių atveju galėjo būti apibūdinamas kaip labai menkas – duona iš pjuvenų, dešrelės iš suvargusių arklių ir arbata iš piktžolių buvo įprastinis koncentracijos stovyklų kalinių maistas.Tokia mityba lėmė, kad kaliniai ne tik vogdavo maistą iš mirusiųjų, bet ir valgydavo supuvusį maistą iš šiukšlyno, kad galėtų bent kažką įsidėti į skrandį.

2. Vandens stoka
Naciai su koncentracijos stovyklų kaliniais atlikinėjo įvairiausius eksperimentus. Vienas iš jų – įvertinti jūros vandens gėrimo žalą organizmui. Daktaras Hansas Eppingeris privertė apytiksliai 90 čigonų kilmės kalinius gerti tik jūros vandenį ir stebėjo, kas jiems nutinka. Atsakymas – nepakeliama dehidratacija. Ji būdavo tokia kankinanti, jog kaliniai laižydavo išplautas grindis, kad gautų bent lašą gėlo vandens.

1. Eksperimentai
Tikrasis nacių nusikaltimų mastas tikriausiai niekada nebus išaiškintas dėl to, kad buvo sunaikinta didžioji su rėžimo veikla susijusių dokumentų dalis. Eksperimentai su kaliniais koncentracijos stovyklose buvo ne tik įprastas reiškinys – tai buvo netgi skatinama. Kaliniai kankinti lediniame vandenyje siekiant tirti hipotermiją, buvo sterilizuoti, jiems leisti chemikalai ir nuodai siekiant išsiaiškinti jų veiksmingumą; žmonės buvo operuojami be jokių nuskausminamųjų arba tiesiog atliktis atveriamosios operacijos aiškinantis, kiek skausmo asmuo gali ištverti… Ir tai toli gražu ne viskas.

Balsas.lt

Komentuok su Facebook paskyra: