Norite tikėkite norite ne… Bet man tai buvo iš tikro. Sunku ir pamiršti…
Gyvenau Australijoje Turėjau draugų ir gyvenau ten nuo vaikystės. Man tada buvo 14 metų dabar man 16. Grįžau į Lietuva po 15 Gimtadienio. Bet ne šią istoriją noriu jums papasakoti.
Taigi Buvo šiltas vakaras su draugais, tėvams nežinant gėrėm, rūkėm, žodžiu buvo gera, linksma. Turėjau vaikiną vardu Edenas… Mylėjom vienas kitą… Tą vakarą buvom kartų. Atsitiko nelaimingas atsitikimas ir aš dar dabar verkiu rašydama tai…
Mama paskambinusi liepė grįžti namo. Paklausiau- išgerus buvau mažai. Todėl galvojau mama nesupras. Paprašiau kad Edenas mane palydėtų. Ėjome lėtai… Ir staiga bėgome neatsargiai gatve. Ten buvo staigus posūkis todėl nematėme, kad atvažiuoja mašina. Pamatėme ją tik paskutinę sekundę.
Mašina nesusivaldė todėl trenkėsi į mus. Tada nieko negalvojau tiesiog buvau sustingus. Edenas žuvo o aš likau komoje. :'( Būdama komoje patyriau neįtikėtiną dalyką. Tada vos nemiriau, o pasiklydus buvau tarp gyvenimo ir mirties… Atrodė atsikėliau palatoje. Nieko nebuvo. Galva buvo sutvarstyta, nieko nesuvokiau kas nutiko, bet save mačiau lovoje gulinčią su gyvybę palaikančiais aparatais… Išsigandau, nesupratau kas vyksta, juk ten buvau aš. Negalėjau patikėti, pagalvojau kad miriau… Pradėjau verkti, tada pamačiau savo mamą ji verkė, o aš tiesiog norėjau pasakyti kad viskas gerai aš čia… Bet negalėjau nes ji manęs nematė, negirdėjo buvau sugniuždyta. Bet po keliu minučių atsikėliau savo kailyje su tvarščiais ir viskuo kituom kaip ir savo sapne…
Mama atėjo ir pamatė mane. Aš pradėjau verkti, ji tai pat. Ji man sakė kad komoje išbuvau 2 mėnesius… Aš buvau šokiruota. Galvoje buvo mintis „negi taip ilgai“ tučtuojau paklausiau kaip Edenas, mama verkdama pranešė, kad jis mirė. Buvau sužlugdyta. Tiesiog norėjau rėkti , bet sveikata man neleido. Pradėjau verkti, nežinojau ko griebtis. Mama mane visaip guodė sakė viskas bus gerai, bet tuo tikėti nenorėjau…
Mano gyvenimas tada buvo žlugęs aš buvau žlugusi… Verkiau dar kelias dienas galvojau ką aš be jo darysiu. Ką man daryti. Mamai pasakiau apie taip sakat „sapną“, bet ji sakė kad taip daugeliui būna komoje. Bet viskas buvo taip tikroviška.
Po Edeno mirties norėjau tik mirti tada mama pasakė, kad mums reiktu išvykti atgal į tėvynę. Aš nenorėjau, nes ten buvo visi mano draugai. Bet teko. Dabar man jau viskas gerai. Kaip sako: „laikas gydo žaizdas“. Taip tai tiesa : ) Štai mano istorija.
Atsiuntė: Agnė
kotais visa istorija labai jau netikrai skamba.
Man tai keista, ji du mėnesius buvo virš savo kūno ir verkė ?? ar aš blogai supratau?
Tu blogai supratai
Dėja nelabai gerai supratai 😉 aš nebuvau virš savo kūno galėjau vaikščioti matyti save. Bet tai atrodė kad vyktu kelias minutes..Nors ištikrųjų 2 Menesius 🙂
Man panasiai buvo nusigeriau smigau komon ir isejau is kuno dabavkes i nacnika pirkti atsibudes pamaciau kad litus prageriau ir verkiau net dabar kaip rasau verkiu
Sarkazmas..
Labas, dėkoju už pasidalintą istoriją. Beje, užjaučiu dėl vaikino.
Jūsų atvėju čia manau yra eilinis OBE( Out of Body Experience).
Ten laikas neegzistuoja, todėl galėjo atrodyti, jog išbuvote tik kelias minutes, bet kai grįžot sužinojot, jog išbuvote net 2 mėnesius.
Ištikrųjų tai taip tas mano taip sakant sapnas truko kelias minutes Tikrai neatrodė kad tai vyktu 2 mėnesius : )
Skambinkit “jonui“ .. jis išvarinėja dvases , ir atsakynėja į teorinius klausimus.. ( kaina sutartine) 😀
Duok nr. ;DDDD
PO dvieju menesiu komos zmogus turetu but panasus i maza vaika ir is naujo visko mokytis, o ne lyg niekur nieko atsikelt ir sneket…
į maža sraige 😀 DDD
Nepasakyciau kad kai atsikeli is komos buni panasus i waika ;d bet esme tame kad tau waiksciot ir kalbet yra sunku uztrunka geri 3 menesiai kol normaliai wel pradedi sawe waldyti.
Iš tikrųjų aš nejudėjau tik gulėjau, o kalbėjau tikrai sunkiai mama kartais net nesuprasdavo ką sakydavau..
Nu tu čia ir kvailai pasakiai „panašus i mažą vaiką ir iš naujo visko mokytis“… Ji juk nerašė „aš pabudau iš komos ir nubėgau pas mama verkti“. Ji rašė ,kad verkė ir norėjo rėkti , bet sveikata jai NELEIDO reiškia logiškai tai galėjo mąstyti ir suprato ,kad blogai yra viskas… Ir žmogus pabudes iš komos nėra visiškas debilas ,kad jam reikėtu visko mokytis.
Ne tiesa. Kai kuriems žmonėms pasiseka o kai kuriems ne. Čia tu turbūt su amnezija supainiojai
man cia labiau primena viena filma kury ziurejau, bet jei taip buvo istikruju.. tada uzjauciu
Taip, Ir aš esu mačiusi labai panašu filma.. Bet tai buvo tikrai ne filmas 🙂
Aš manau kad tai buvo tau parodymas kad gyvenimas yra trapus ir galime mes jo netekti bet kuria akimirka tai reikia ji branginti jums tai suteikė antra proga o mylima žmogų visa laiką netenki ir paskui reikia mokytis gyventi be jo
Taip, aš pasimokiau iš savo klaidos .. Dabar tikrai esu atsargesnė nenoriu , kad tai pasikartotų..: )
apsurdas.
Jai tau tai ‘ Apsurdas ‘ Neverčiu tavęs tuom tikėti yra žmonių kurie tiki manimi : )
Išmok rašyti pirmiausia 😀
Ačiū už pataisymą *jei* 🙂
Nesamone… Jau vien tas faktas apie gyvenima australijoje skamba neitin itikinamai ;D
Taip, siais rusciais komunizmo laikais yra tiesiog neimanoma isvykti is salies, o ypac i Australija..
Aš išvykau į Australija dar būdama visai maža.. Nes mama su tėčiu išsiskyrė..
O tau primena filma“ mirties istorija“?
Aš ir ta pati pagalvojau 😀
me too 🙂
me 3
me 4
po „tai“ reikia kablelio
Dėja ne aš rašiau pavadinima : )
idomus pasakojimas bet man ir gi primena viena filma o jei rimciau tai tada uzjauciu 🙂
zinai,jei tai buvo tiesa tada uzjauciu.taciau zinok jet taj buvo melas tu nieko nelaimejai,tik atemiai is zmoniu ju brangu laika.turetum gedytis,nes as nemanau kad tai buvo netiesa.faktai irodo…
Aš nesuprantu kad jūs tokiuose saituose lankotės jei vistiek netikit. Paskaito žmogų iždyrba ir vsio jei jinai čia rašo tai gal ištikro taip buvo koks jei tikslas rašyt šitą dalyką jei būtų netiesą ka bl jūs manot kad jei paguodos reike??? Nejuokinkit jei žmogus rašo istorija čia tai nemanau kad jinai ižsigalvojo -.-
Pritariu 🙂
Aš irgi pritariu ne patinka ne skaityk
apgailestauju del tavo berniuko mirties:( na as tai tokiais pasakojimais tikiu
Labai ačiū :'[ Dėkui, kad tiki 🙂
as nenorejau ten, nes ten buva visi mano draugai. kodel pas draugus grizt nenori?
Biški nesupratau ką parašiai, bet ne esmė..Jai klausi kodėl išvažiavau..Tai dėl to kad greičiau užsimirščiau žinoma manau, kad tokių dalykų pamiršti neįmanoma. Su draugais palaikau ryšį jai yra galimybė nukeliauju ten.. 🙂 Žinoma norėčiau grįžt ten, bet mes jau gyvename Lietuvoje nieko nebepadarysi 🙂
Regis per daug isiminė tau filmas ,,Tūnas tamsoje“
Pati pagalvok kokia esmė man meluot ? 🙂
nu jooo,buna komoj kada savo kuna matai,bet tu nematei jo 2 men tu ir matei pora minuciu
Tau netaip ziauru kaip man tu tik 2menesius komoj o as po jauniu pasaulio bokso cempionato sake kad isbuvau puse metu bet atsikelias isgirdau geriausia ziniai savo givenima kadangi nieko neatsimeniau ir isgirdau is savo merginos „SVEIKINU TU TAPAI PASAULIO JAUNIU BOSKO CEMPIONU“ ir nezinau ar cia buvo tiesa kad ji buvo su manim vos ne kieviena diena bet dziaugiosi nors man jau 18 ir mes su ja greit tuoksimes bet vis dar nepamirsau to ivikiu ir isbuvau cempionu iki 17 metu 🙂
nė velnio ten ne sapnas. tu ir buvai virš savo kūno, matei viską, kas tikrovėje yra. čia kai astralas. tiksliau ne kaip, o ir yra astralas.
kaip pragyvenus tiek australijoj,tai labai gerai jau lietuviskai moki.
Mes su mama namuose kalbėdavomės lietuviškai taipogi ji mane mokė dar kažkiek išmokau ir mokykloje Lietuvoje.
Haha:D lempa gryna
Niekas neverčia tikėti. Jei netiki koks tikslas lankytis tokiuose internetiniuose puslapiuose?
„Ėjome lėtai… Ir staiga bėgome neatsargiai gatve.“ Tai kodėl pradėjot staiga bėgt?
O jeigu nėra perėjos tai jūs einat lėtai? Bėgom tik per gatve, o ne ėjom ėjom ir pradėjom bėgt..
ziauriai uzjauciu del vaikino tikrai tikiu tavo istorija nes ir ne tokiu dar buna….
Didelis ačiū.. Vėl atėjus į šitą tinklapį visas nutikimas sugrįžo.. ir giliai kažkur širdy verkiu..
Radau si straipsni ir tiesiog privalau issakyt savo nuomone, nes pats gulejau komoje 8nes paras
Pries septynis metus gulejau komoje, 8 paras. Buvo sutrenkta galva. Po komos triju savaiciu visiskai nepamenu. Pamenu pabudau palatoje, ant kedes sale mano lovos sedejo kazkokia moteris ir kalbino. Sale sedejusiam vaikinui sako ziurek jis jau pabudo. As ju nepazinau, nors tai buvo mano mama ir brolis. laikui begant viska prisiminiau. Menesi laiko buvau ligoninej dar viena sanatorijoj gryzes namo nepazinau daugelio draugu.
Gulejau tik 8 paras, bet negalejau nieko savarankiskai daryt. Netgi vaiksciot nemokejau, negalejau. Triju savaiciu po komos visiskai nepamenu. Artimieji pasakojo kad as nuolat kalbejau ivairius dalykus. Pasakojau kad karevau, pasakojimas buvo su menkiausiom smulkmenom. Arba laisvai be jokiu problemu kalbedavau angliskai arba rusiskai. O gal tai normalu nes mokykloje mokiausi anglu ir rusu. Man tavo istorija labai keista, nes tu gulejei DU MENESIUS ir poto atrodo lyg pabudai po sapno ir gyvenimas tesesi. Be jokiu atmintie sutrikimu ir padariniu. As net neprisiminiau kad panele turiu o tu iskart paklausei apie savo vaikina (Uzjauciu del jo). Nors 90% netikiu tavo istorija 🙂 O sia istorija skaiciau nes man idomu ka jaute kiti zmones po tokio ivykio. Mano artimieji mano kad igavau aiskeregystes gale nes as retkarciais susapnuoju keistus sapnus o poto keliu dienu begyje kasnors ivyksta. Idomios jusu visu nuomones. Dalinkimes patirtim 🙂
Praėjo tiek laiko, bet aš vistiek užeinu į šį puslapį paskaityti komentarų. Nors ir buvau komoje, nereiškia, kad turėjau viską užmiršti. Tai labai individualus dalykas, padariniai kiekvienam žmogui būna kuo įvairiausi, jei tu atsikėlęs iš komos nieko neprisiminei nereiškia jog ir man taip turėjo atsitikti, man buvo daug daug kitų padarinių su kuriais ir dabar turiu gyventi.