Vienas iš žinomiausių ir klastingiausių baldų, keliančių pavojų žmonėms, yra garsioji kėdė iš Hadersfildo, Jorkšyro grafystė, Anglija. Per savo trijų amžių „karjerą“, prasidėjusią 1707-ais metais, ąžuolinė kėdė sugebėjo pražudyti 65 žmones.
Pasak legendos, Tomas Basbis buvo nuteistas mirties bausme pakariant, o jo paskutinis noras buvo išlenkti bokalą vietinėje tavernoje. Ten ir susikirto kol kas niekuo neišsiskiriančios kėdės ir būsimojo pakaruoklio keliai. Nusikaltėlis prieš egzekuciją pasakė, kad tas, kuris po jo mirties atsisės į kėdę, kurioje jis sėdėjo paskutinį vakarą, greitai mirs. Anglai labai rimtai žiūri į tokius pareiškimus, tačiau kėdė ir toliau stovėjo tavernoje, kurią 1966-ais metais įsigijo Antonis Irnšou.
Apsukrus verslininkas pakeitė tavernos pavadinimą į „Basbio kėdė“, o pagrindinę įžymybę pastatė matomoje vietoje, kojas pritvirtino prie grindų ir aptvėrė sidabrine grandine. Nors šalia kėdės kabo lentelė su perspėjimu, būtinai atsirasdavo drąsuolių, norinčių išbandyti likimą. Kalbama, kad nė vienam tai nepraėjo be pasekmių.
1967-ais metais du drąsūs lakūnai atsisėdo į prakeiktą kėdę. Tą patį vakarą jų mašina nulėkė nuo kelio, trenkėsi į medį, o abu narsuoliai žuvo. Tais pačiais metais kėdės auka tapo Didžiosios Britanijos kariuomenės seržantas, kuris mirė praėjus 3 dienoms po rizikingo eksperimento. 1973-iais metais žuvo jaunas statybininkas, kuris irgi išdrįso atsisėsti ant kėdės. Jis statybose nukrito nuo pastolių. Buvo praėjusios tik 3 valandos, kai jis sėdėjo ant kėdės. Šiame sąraše yra ir smalsių turistų, kurie nukrito į lifto šachtą ar buvo sudraskyti šunų, valytoja, kuri mirė nuo smegenų auglio, picos išnešiotojas, kurį perėjoje partrenkė automobilis.
Istorikas Naidželas Staulas domėjosi šiomis mirtimis, kurių kiekviena buvo kvalifikuota kaip nelaimingas atsitikimas. Peržvelgus visus nutikimus, tampa aišku, kad užkeikimas net po 300 metų išliko toks pat stiprus, nors vietinis vikaras Džozefas Teiloras ne kartą bandė pašventinti mirtį iššaukiančią kėdę.
Laimei, kad toks ryškiai negatyvus daiktų nusistatymas žmonių atžvilgiu yra labai retas reiškinys. Dažniausiai senoviniai baldai pasitenkina „smulkiomis šunybėmis“, kurias krečia kai kuriems šeimos nariams.
Stepanovų šeima Pamaskvėje turėjo sodybą, kurioje buvo pasistatę nedidelį namelį. Šiame namelyje buvo daug senovinių daiktų, iš kurių viena buvo tamsiu aksomu aptraukta kėdė – mėgstama šeimininkės vieta. Šeimos galva kažkodėl juto šiai kėdei ryškią antipatiją ir su malonumu būtų jos atsikratęs, tik tam prieštaravo žmona. Kėdė irgi „nemėgo“ šeimininko – jei jis kuriam laikui atsisėsdavo ant kėdės, tai greitai pajusdavo, kad ant jos neįmanoma sėdėti – maudžia nugarą, iš po apmušalo išlenda kažkokie aštrūs daiktai – atrodo, kad tai ne kėdė, o kažkoks kankinimo įtaisas.
Keletą kartų Stepanovas nuvirto ant grindų, bandydamas atsisėsti ant kėdės. Atrodo, kad kažkas baldą specialiai atitraukdavo iš po vyriško. Du kartus kėdei sulūžo koja, o kartą iškrito atrama – visa tai vyko, kai ant jos sėdėjo vyras. Paskutinis „juokelis“ vos nesibaigė rimta trauma. Po šio įvykio vyras nebeištvėrė ir žmonai pateikė ultimatumą – arba kėdė bus nukenksminta, arba vienam iš jų šiame name nėra ką veikti.
Iš netoliese esančio miesto sutuoktiniai pasikvietė ekstrasensą, kuris pažadėjo sutramdyti užsispyrusį baldą. Sutuoktiniai iš pradžių buvo skeptiškai nusiteikę, kai ekstrasensas pradėjo savo apeigas, tačiau skepticizmą greitai pakeitė nuostaba, kai ant kėdės ėmė aiškiai matytis kažkokie ženklai. Po kiek laiko šie ženklai ėmė susidėlioti į barzdoto vyro veidą. Fizionomija piktdžiugiškai šyptelėjo, pamerkė akį vyrui ir išnyko. Ekstrasensas atliko dar keletą manipuliacijų ir pasakė, kad seansas baigtas. Vyrui ir žmonai dvasios išvarymas iš kėdės įsiminė visiems laikams. Tačiau svarbiausia tai, kad po to pikti pokštai liovėsi – senovinis monstras tapo paprasčiausia kėde.
Veidas, kurį sutuoktiniai matė seanso metu, ryškiai įsirėžė į jų atmintį. Jie kiekvienas atskirai, nežiūrėdami vienas į kitą, iš atminties nupiešė matytą veidą – abejuose piešiniuose jis buvo labai panašus. Norėdami išsiaiškinti, kieno dvasia buvo apsigyvenusi kėdėje, sutuoktiniai peržiūrėjo visus turimus šeimos archyvus, tačiau nepamatė nė vieno panašaus žmogaus. Be to, pačios kėdės atsiradimo Stepanovų namuose istorija liko taip ir neišaiškinta. Tai labai gaila, nes tokių senovinių daiktų istorija nusipelno didelio dėmesio.
Jokiais būdais šiame pasakojime negalima nutylėti apie baldą, kuriam buvo skirta atlikti mirties guolio funkciją. Visiškai neracionalu išmesti gerą lovą vien tik dėl to, kad joje mylima bobutė išleido paskutinį atodūsį, tačiau kartais reikia pasisaugoti. Ypač daug neigiamos energijos gali būti sukaupę miegamojo baldai, ant kurių mirė ilgai sirgęs žmogus.
Andžejus ir Ilona iš vieno Lenkijos miesto įsimylėjo vienas kitą dar pradinėse klasėse. Jų visiškai neužgauliojo vaikų erzinimai, jie tik linksmai šypsodavosi susikabinę rankomis. Metai ėjo, jaunuoliai ne tik neišsiskyrė, tačiau jų meilė darėsi vis stipresnė. Jie norėjo įteisinti savo santykius ir kartu nugyventi likusį gyvenimą. Abiejų jaunuolių tėvai tam pritarė, tik Ilonos bobutė dėl nežinomų priežasčių priešinosi jaunuolių santuokai.
Senutė jau seniai niekur neišeidavo iš namų, tačiau tai nė kiek netrukdė kištis į šeimos reikalus. Buvo nuspręsta nesipriešinti jos valiai – kol jaunuoliai neįgijo reikiamo išsilavinimo ir savarankiškai negalėjo užsidirbti duonai, tol apie vestuves negalėjo nė kalbos būti. Jaunuoliai baigė mokslus, abu ėmė dirbti – pats laikas galvoti apie bendrą gyvenimą. Tarsi pasigailėjusi jaunų žmonių, bobutė iškeliavo į kitą pasaulį. Po kelių mėnesių jaunuoliai suruošė kuklias vestuves, po kurių laiminga pora persikėlė gyventi į bobutės butą.
Jauna šeima turtais negalėjo pasigirti, tačiau gyveno labai draugiškai, nesipykdami. Vienintelis dalykas, ko trūko šeimoje – niekaip negalėjo susilaukti vaikelio. Keletą metų lankėsi pas gydytojus, tačiau jie visi iki vieno tvirtino, kad nėra jokių fiziologinių kliūčių giminės pratęsimui. Po vieno tokio vizito pas gydytojus Ilonai sapne pasirodė bobutė. Rūsčiai murmėdama ji pasakė, kad jos anūkė nebus laiminga, nes pasielgė ne pagal jos valią. Moteris atsibudo susijaudinusi, tačiau šiam sapnui didelės reikšmės neteikė. Po kiek laiko Andžejus irgi ėmė per miegus rėkti, kartais ilgai gulėdavo lovoje, nesumerkdamas akių. Pagaliau jis atsivėrė, atkakliai klausinėjamas žmonos – vyras prisipažino, kad dažnai sapnuose jį aplanko mirusi Ilonos bobutė, kalba jam visokius bjaurius žodžius, o kartais netgi bando jį pasmaugti ar trinktelėti savo ramentu.
Nežinodami, ką daryti šioje situacijoje, sutuoktiniai pirmiausiai nusprendė atsisakyti lovos, kurioje miegojo – tai buvo sena, bet visiškai gera lova, kurioje anksčiau miegojo bobutė. Ši lova buvo vienas iš nedaugelio likusių bobutės daiktų. Jie į laikraštį įdėjo skelbimą, kad parduoda senovinę ąžuolinę lovą. Deja, norinčiųjų įsigyti vertingą daiktą buvo labai mažai, ir tie patys, apžiūrėję lovą, dėl įvairiausių priežasčių atsisakydavo ją pirkti. Galiausiai Andžejus lovą išgabeno į sąvartyną, o sau su žmona nupirko paprasčiausią išskleidžiamą sofą.
Nepraėjo nė metai, Ilona ir Andžejus džiaugsmingai ant rankų sūpavo savo naujagimę dukrytė. Tai reiškia, kad jiems pavyko įveikti piktos bobutės pasipriešinimą. Tiesa, lova savo blogą darbą vis tik atliko. Kitą dieną po to, kai ji atsidūrė sąvartyne, ant lovos buvo rastas gulintis negyvas valkata, kuris iš lovos įsirengė sau nakvynės vietą. Ar tai sutapimas, ar paprasčiausias atsitiktinumas, taip ir liks nežinoma, nes tolimesnis ąžuolinės lovos likimas yra nežinomas. Gali būti, kad ji buvo išardyta sąvartyne gyvenančių valkatų ir panaudota kaip kuras. O gal koks senienų mylėtojas pasiėmė lovą namo ir ją restauravo bei dabar su pasigėrėjimu rodo svečiams. Jei įvyko būtent taip, tai po kiek laiko galime išgirsti apie naują baldą -monstrą.
geras straipsnis.. čia dažnai straipsniai būna geresni nei anomalija.lt..
Kad toj anomalijoj traumas pradėjo kelt 😀
Aha, dabar tikrai pradejo ggerus straipsnius kelt.
o jie prie tos lovos buvo pritaise sekimo iranga ar kaip ,kaip zinojo, kad valkata joje nusibaige, ar tai buvo toks grandiozinis ivykis, jog ji rode net per tv ir sutuoktiniu pora atsitiktinai pamate reportaza ir atpazino savo lova?:ooo
Gal zinot dar kokiu geru tinklalapiu apie mistika, burtus ar pan?
as tai tikiu.pas mane yra spinta barakuda,ka ten padedu,veliau nieko nerandu.buvo katinas ilindes,dureles staiga uzsitrenke,buvo didelis kniaukimas,tada atplesiau jas ir islaisvinau gyvuna.