Paryžiaus katakombos – tai didžiulis tunelių ir kriptų labirintas, besidriekiantis po Paryžiaus gatvėmis, sukurtas per daugelį metų kasant vertingas uolienas. Paryžiaus katakombos pradėtos kasti dar senovės romėnų laikais ir seniausios jų yra net 2000 metų senumo. Katakombos buvo kasamos siekiant išgauti kalkakmenį – pagrindinę senojo Paryžiaus statybinę medžiagą. Jos glūdi giliai po žeme – netgi giliau už metro tunelius. Vidutinis jų gylis siekia 18m po žeme.
Romėnų laikais palaikai buvo laidojami už Paryžiaus miesto ribų, tačiau išplitus krikščionybei, žmonės pradėjo laidoti kūnus mieste, šalia bažnyčių. XII a. kapinių plėtrą bandyta stabdyti įvedant mokesčius. 1777 m. vyriausybė galiausiai priėmė sprendimą iškelti kapines. Policijos leitenantui generolui Alexandre Lenoir kilo mintis panaudoti nenaudojamus požemius šalia „Porte d’Enfer“ miesto vartų. Iki 1810 m. tuneliuose palaikai saugoti netvarkingai, tik po renovacijos jie sudėlioti taip, kaip galima pamatyti dabar. Kaulai salėse kruopščiai suguldyti – iš jų sudaryti ornamentai, pavyzdžiui, yra išdėlioti širdies kontūrai iš kaukolių ir blauzdikaulių.
Per 30 metų katakombose palaidoti 6-7 milijonai paryžiečių. Palaikai buvo masiškai perkeliami iš kapinių į katakombas nuo 1786 iki 1788 m. Į šią amžino poilsio vietą suspėjo ir 1788 m. Paryžiuje vykusio sukilimo dalyvių kūnai. Paskutinieji palaikai perkelti 1814 m.
Palaikų perkėlimo procesija vyko su visa derama pagarba: kaulai su karučiais, lydimais kunigų, naktį slaptai gabenti į prieš tai pašventintas katakombas. Masinis palaikų perkėlimas buvo įtakotas dėl staigios miesto plėtros ir žemės stygiaus kapavietėms, be to, dažnai laidojami palaikai siekdavo gruntinius vandenis, kuriais išplisdavo įvairios infekcinės ligos.
XVIII a. Paryžiuje buvo kilusi panika, po to kai keletas namų nugarmėjo į po jais esančius požemius. Stebėtina, bet tam tikrose katakombų salėse vykdavo koncertai, o pirmuosius turistus katakombos pradėjo traukti 1867 m. Ši keista vieta buvo tapusi populiaria karališkųjų šeimų ir svarbių asmenų atrakcija. Antrojo Pasaulinio karo metais čia slėpėsi partizanai, o dalis kriptų paverstos bunkeriais. 1871 m. Paryžiaus komunos nariai šiuose požemiuose nužudė grupę monarchistų.
Katakombos yra didelės ir painios, tačiau nemažai tunelių yra avarinės būklės, sienos ir lubos nutrupėjusios ir suskilusios. Kai kurios sienos nuniokotos vandalų ir sektantų bei išpaišytos grafiti piešiniais. 2007-2008 m. dalis tunelių buvo renovuoti ir tapo saugesni.
„TheGuardian“ naujienų portalas rašo, jog 2004 m. Paryžiaus policininkai pratybų metų katakombose netikėtai aptiko pilnai įrengtą kino salę bei restoraną su baru. Nelegalūs restorano savininkai tunelį į šią vietą buvo užtvėrę užrašu „Rekonstruojama – praėjimo nėra“, o norėdami atgrasinti smalsuolius – įrengė stebėjimo kameras, profesionaliai perdarė elektros instaliaciją. lankytojus gąsdino įrašytu į kompaktinį diską šunų lojimu. Policijai sugrįžus po trijų dienų, rasti tik nukirsti elektros laidai bei raštelis „Nedrįskite mūsų ieškoti“. Šiuose ilguose ir klaidinguose tuneliuose be galo sunku aptikti slaptas draugijas bei nusikaltėlius, kurie čia veržte veržiasi. Sakoma, jog internete nesudėtinga surasti įėjimus į neoficialias Paryžiaus katakombų vietas.
Oficialiai lankytojams atvira Paryžiaus katakombų dalis yra žinoma kaip „Denfert-Rochereau Kostnica“. Ji šiuo metu yra viena populiariausių Paryžiaus lankytinų vietų. Didžioji dalis katakombų tunelių ir slaptų išėjimų į miestą eiliniams turistams yra nepasiekiamos, tačiau nepamirštama patirtis būtų tiesiog apsilankyti toje Paryžiaus katakombų dalyje, kurioje vedamos ekskursijos.
Call of duty mw 3 yra šita vieta 😮
As zaidziau nesenai bet paryziaus katakombu neradau zaisdamas call of dutty
As karta zaidziau ber paryziaus katakombų neradau.Lol