8 Pranešimai “Žmogaus siela sveria 21 gramą?”

  1. -1 Vote +1 Vote -1Dievas
    parašė:

    Siela negali sverti, nes tai nėra materialinis kūnas, tai net nėra kūnas iš viso. Kai žmogus miršta, jis išlaisvina visą savo deguonį ir isituština. Taigi, jei kas tiek sveria, tai arba deguonis, arba mūsų pačių išmatos.

    • Vote +1 Vote -1just me
      parašė:

      deguonį lengva pasverti – tikrai ne,
      išmatos – juk jos būtų ant tos pačios lovos, svoris nesikeistų – tikrai ne

  2. +5 Vote +1 Vote -1Vytautas
    parašė:

    Na tie 21g ne siela o „aš“. Žmogus turi tarsi dvi sielas. Viena t.y. „aš“ uždaryta kūne kol žmogus gyvas, o kita tvarkingai randasi savo sielų pasaulyje. Pati siela ir „aš“ yra energetinės struktūros. Tiesiog kai ta energija atsilaisvina nuo kūno ir gaunasi svorio pokytis. Komos būklėje teko mintimis labai konkrečiai bendrauti su savo siela. Kai visam išeidinėsiu iš šio pasaulio ji vėl dalyvaus tame procese. Tiesiog padės išsilaisvinti iš kūno ir perves į savo pasaulį.

    • Vote +1 Vote -1vycius
      parašė:

      gali daugiau papasakoti apie savo koma?

    • +1 Vote +1 Vote -1Vytautas
      parašė:

      Viskas gan paprasta. Atsiguliau. Kūną suėmė traukuliai. Ir po kelių minučių guliu visiškai atjungtas nuo kūno. Viską girdžiu bet nieko negaliu padaryti su savo kūnu. Tokioje būsenoje išbuvau parą laiko. Patekus į tą būseną iš karto mintyse atsirado kažkas antras. Ko nors paklausi gauni atsakymą. Arba šiaip ramina. Kažkokių vaizdinių kaip pasakoja kiti nemačiau. Kai kas nors pakelia akių vokus matau tą žmogų. Kai atsidūriau klinikose gydytojams akys pasirodė keistos. Atliko visus tyrimus. Kūnas funkcionavo idealiai. Dar namuose namiškiai bandė gaivinti užpildami vandens kibirą, vėliau degė žvakes. Suprantama niekas nepadėjo. Kai buvau apiformintas guldyti į ligoninę tarsi kažkas perdavė, grąžino kūno valdymą. Nors aš, iš pasimetimo dar kurį laiką buvau tarsi toje būsenoje bijodamas pajudėti. Tarsi simuliavau tą būseną. Nors toje būsenoje būti visai neblogai, bet pakartoti nenorėčiau. Ne nuo manęs tai ir priklauso. Šį procesą akivaizdžiai reguliuoja ana pusė. Kadangi toje būsenoje buvo daug laisvo laiko visai šauniai pabendravom su tuo kažkuo. Tik patekus į komą kilo mintis ar tai mirtis. Atsakymas ne. Ar tai panašu į mirtį atsakymas taip. Tik gilesnis pasinėrimas. Tokiu būdu išsiaiškinta labai daug klausimų apie kuriuos aš aprašinėju diskusijose. Įdomiausia nereali dalis vyko būnant klinikose kur aplinkui buvo daug ligonių ir gydytojų. Vyko savotiškas chaosas. Visi pikti. Gydytojai pykstasi tarpusavyje. Ligoniai priešinasi gydytojas. Pasitariau su savo siela ar galima išspręsti šią sumaištį taip kad niekas nepažeidinėtų laisvos valios. Gavau atsakymą taip. Tai saku darom. Gerai. Ir akimirksniu viskas ėmė keistis. Viskas nurimo. Pasikeitė žmonių santykiai. Visi pasidarė geranoriški, paslaugūs vieni kitiems. Nesuvokiamai nerealu. Dar viena smulkmena po šiai dienai neduoda ramybės. Kai mane tikrino su tomografu viena darbuotoja pasakė „nesakysiu ką matau“. Tai ką ji manyje matė?

  3. +1 Vote +1 Vote -1Jonas
    parašė:

    Nezinau kiek ta siela gali sverti , bet jei kas yra neses koki negyva zmogu ar koki suni tai turetu prisiminti kaip sunku nesti lavona , o koks kitas kunas nors ir be samones yra daug lengviau nesamas .

  4. Vote +1 Vote -1:DDDD
    parašė:

    Siela negali sverti,išvis šitas straipsnis nesąmonė

  5. Vote +1 Vote -1Kaunietis
    parašė:

    Įdomu kodėl straipsnyje nerašoma apie absurdiškus Makdugalo eksperimentų netikslumus. Beje, kaip nuo teiginio „žmogus mirties akimirką palengvėja 21 gramu“ galima pereiti prie „žmogus turi sielą ir ji sveria 21 gramą“? Šiuo atveju praverstų lašelis skepticizmo, nes visa šita svetainė laikosi ant „tikiu tuo, kas patinka, ignoruoju tai, kas prieštarauja“ principo.

Palikt komentarą