Atrastos 3 planetos galinčios turėti gyvybę

Tarptautinė astronomų komanda, atlikusi nuodugnius žvaigždės „Gliese 667C” stebėjimus, atskleidė, kad aplink ją sukasi mažiausiai šešios planetos, iš kurių trys yra vandenynų susiformavimui tinkamoje zonoje, o tai reiškia, kad jose gali būti gyvybės susiformavimui palankios sąlygos, skelbiama Europos Pietų observatorijos (ESO) išplatintame pranešime.

Trečdaliu už mūsų Saulę mažesnė „Gliese 667C” žvaigždė mokslininkų tyrinėta ne kartą. Šis dangaus kūnas yra Skorpiono žvaigždyne esančios trijų žvaigždžių sistemos dalis, kuri nuo Žemės nutolusi per 22 šviesmečius. Kosminių dydžių požiūriu tai yra nedidelis atstumas – net ilgą laiką egzoplanetas stebėjęs, o dabar nebeveikiantis „Kepler“ teleskopas, tyrinėjo kur kas toliau esančias žvaigždžių sistemas.

Ankstesni žvaigždės tyrimai parodė, kad aplink ją tam tikromis orbitomis skrieja trys planetos, iš kurių viena yra gyvybei tinkamoje zonoje. Šioje zonoje esančios planetos nuo žvaigždės nutolusios tokiu atstumu, kad jose susidarytų nei per aukšta, nei per žema temperatūra ir galėtų susiformuoti skysto vandens telkiniai.

Tačiau astronomų komanda, vadovaujama Guillemo Anglada‘os-Escudé‘ės (Vokietija) ir Mikko Tuomi (Jungtinė Karalystė), nusprendė papildyti jau atliktus stebėjimų rezultatus HARPS spektrografo ir dar dviejų galingų teleskopų duomenimis. Atlikus nuodugnią atnaujintos informacijos analizę paaiškėjo, kad aplink žvaigždę sukasi mažiausiai šešios ar net septynios planetos, iš kurių gyvybei tinkamos yra trys, o ne viena, kaip buvo manyta ankščiau.

Šis mokslinis darbas vertingas dėl to, kad jame aprašyta žvaigždžių sistema yra pirmoji žinoma astronomams, kurioje gyvybei tinkama zona yra visiškai užpildyta planetomis. Tyrėjai taip pat patvirtino, kad naujai atrastos, gyvybei tinkamos planetos yra vadinamosios „super-žemės“ – tai yra kur kas už Žemę masyvesnės, tačiau už Uraną ir Neptūną mažesnės planetos.

„Gyvybei potencialiai tinkamų planetų skaičius mūsų galaktikoje yra kur kas didesnis nei galima tikėtis aptikti aplink kiekvieną mažos masės žvaigždę. Vietoje to, kad stebėtume dešimtį skirtingų žvaigždžių, siekdami surasti vieną gyvybei tinkamą planetą, dabar mes žinome, kad galime stebėti tik vieną žvaigždę ir rasti net keletą tokių planetų“, – teigė vienas iš tyrimą atlikusių mokslininkų Rory‘is Barnesas iš Vašingtono universiteto.

Žemiau pateikiame ESO sumodeliuotą vaizdo įrašą, kurį peržiūrėję galite susipažinti su planetų išsidėstymu ir jų skriejimo orbitomis:

Šaltinis 15min.lt

Komentuok su Facebook paskyra: