Halio kometa – šviesiausia ir viena žinomiausių žinomų periodinių kometų kuri kas 76 metus priartėjanti prie Žemės. Daugelis skaitytojų prisimena tos kometos paskutinį „vizitą“ 1986 metais. Nors tai buvo vienas iš „švelnesnių“ apsilankymų, kai kurių kraštų gyventojams jis paliko klaikių prisiminimų.
1984-1988 metais stiprūs žemės drebėjimai sukrėtė Meksiką, Armėniją, Uzbekiją, Tadžikiją ir kitas šalis, o didžiuliai potvyniai nusiaubė Bangladešą ir Australiją. Analizuojančius Halio kometos apsilankymus mokslininkus stebina pulsuojanti jos orbitos kaita. Kartais kometa praskrieja palyginti toli nuo Žemės, kai kada – vos ne greta Mėnulio. Astronomas L. Zaidleris nagrinėjo tų ciklų kartojimąsi ir nustatė, kad per vieną tokį kometos priartėjimą 2000 m. pr. Kr. žuvo Egėjo kultūra, kai buvo sugriauta daug Graikijos miestų, o kitas apsilankymas IX a. galėjo būti majų civilizacijos nuniokojimo priežastis.
L. Zaidleris nebuvo nustebęs, kai 76 metų ciklą padauginęs iš 176, gavo 11 542 m. pr. Kr., t. y. asirų ir egiptiečių kalendorių pradžią. Be to, iš astronomų užfiksuotų stebėjimų aiškėja, jog kas 1770 metų Halio kometa pavojingai priartėja prie mūsų planetos, sukeldama didelių Žemės kataklizmų. Dėl tokio pavojingo priartėjimo galėjo žūti Atlantidos, Lemūrijos ir Mu žemynai.
Paskutinio kometos priartėjimo metu iš Žemės buvo paleistos ES, sovietų ir japonų kosminės stotys, padėjusios mokslininkams atskleisti daug Halio kometos paslapčių. Tačiau kol kas niekas negali paaiškinti, kodėl toldama nuo mūsų kometa gerokai padidino savo švytėjimą ir skrydžio greitį.