NSO Marse

Paskelbta: Šeštadienis, spalio 19, 2013 Kategorija: Astronomija, NSO.

Dažniausiai NSO yra stebimi Žemėje, tačiau jie taip pat užfiksuojami ir virš mūsų planetos atmosferos ar net gi kaimyninėse planetose. Marsas yra ne išimtis. Jau 150 metų astronomai iš Žemės stebi paslaptingus šviesos šaltinius Marse ir šalia jo, o mūsų kaimyninėje planetoje besidarbuojantys marsaeigiai yra NSO objektus ir užfiksavę.

Vos atskridęs ir išėjęs į orbitą aplink Marsą, erdvėlaivis Fobos-2 planetos paviršiuje infraraudonųjų spindulių spektre užfiksavo didelių gabaritų languotą struktūrą, o artėdamas prie Fobo palydovo, greta jo nufotografavo 1,5 km skersmens ir apie 20 km ilgio gigantišką cilindrą.

Nežinomą objektą 2005 metais Marso danguje užfiksavo savaeigis robotas Spirit. Tai pirmas kartas, kai iš kitos planetos paviršiaus stebimas toks objektas. Dažniausiai judančio Spirit objektyvai nuolatos nukreipti į paviršių ir tik retkarčiais, kur nors kylant į kalvelę, į jų akiratį patenka dangaus skliautas. Minėtas objektas dideliu greičiu praskriejo Marso atmosferoje, palikdamas po savęs ryškią persiko spalvos horizontalią juostą.

Pasirodo, dar 1976 metais Viking-2 per 20 mylių nuo nusileidimo vietos nufotografavo planetos paviršiuje išartą griovį ir jo gale žvaigždėlaivio nuolaužai.. Aišku, laivas ne iš Žemės, nes perlūžusio laivo skersmuo yra apie 100 metrų. Jis atsimušęs į uolą ir lūžęs, o per plyšius jame matyti kabelių raizginiai ir aparatūra. Mokslininkai surado ir sulygino Mariner-5 1965 metais padarytas tos pačios vietos nuotraukas. Ten nieko nebuvo. Vadinasi, tokia avarija atsitiko 1965-1976 metų laikotarpiu. Bet ir ši informacija dienos šviesą išvydo tik 2003 metų vasarą.

Jau 150 metų astronomai iš Žemės stebi paslaptingus šviesos šaltinius Marse ir šalia jo, tačiau nepavyko aptikti duomenų, kad NASA erdvėlaiviai užfiksuotų tas šviesas. Dar 1846 m. matytas rausvas švytėjimas planetos paviršiuje, o 1871 m. du kartus matytos baltos dėmės Marso atmosferoje.

Profesorius V. Pikeringas iš Anglijos observatorijos neapšviestoje Marso planetos pusėje apie 30 km virš paviršiaus užfiksavo ryškų šviesos šaltinį. 0 1900 metais astronomai stebėjo seriją šviesulių, išsidėsčiusių kelių kilometrų linija planetos paviršiuje. 1934 m. japonų astrofizikas Sikuje Maeda Marso disko pakraštyje pastebėjo gana ilgai švietusį žalios spalvos blykčiojimą. Panašius penkis švytėjimus skirtingose planetos vietose užfiksavo ir JAV astronomai. Per 20 paskutiniųjų XX metų astronomai užregistravo daugiau kaip tris dešimtis įvairių blyksnių ir švytėjimų, bet nė vienas jų iki šiol nepaaiškintas.