Šiandien ir didžiausi skeptikai nebeturi argumentų neigti gyvybės ir civilizacijos buvimo Marse, nes gana daug atrasta ir vis atrandama naujų įrodymų.
Virš Marso paviršiaus 400 km aukštyje skriejanti automatinė tarplanetinė stotis Mars Globai Surveyor 2000 m. gruodžio 4 d. atsiuntė neįtikėtinų nuotraukų. „Kai mes pamatėme tas nuotraukas, mūsų akys tiesiog iššoko ant kaktų, – pasakojo JAV Reaktyvinio judėjimo laboratorijos darbuotojas Kenetas Edžetas. – Jose aiškiai matyti sluoksniuotų uolienų struktūros.“ NASA geologai nustatė, jog tos nuosėdinės uolienos susidarė prieš 4,3-4,5 mlrd. metų, 0 sensacija ta, kad šios sudarytos iš suakmenėjusių gyvūnų ir augalų liekanų!
„Dabar mes beveik 100 procentų esame tikri, jog prieš keletą milijardų metų Marse gyvybė buvo! – sako Main Space Science sistems kompanijos, gaminančios kosminius aparatus ir tikrinančios jais gautą informaciją, specialistas daktaras Maiklas Molinas. – Gautose nuotraukose matyti šimtai vienodų sluoksnių, kaip du vandens lašai panašių į žemiškas nuosėdines uolienas, tokios struktūros gali susidaryti tiktai vandenyje, o tai reiškia, jog Marse turėjo būti jūros ir ežerai. Tai gali reikšti viena – kažkada Marsas buvo gyva planeta, primenanti šiuolaikinę Žemę!“
Buvęs seklus Marso vandenynas vadinamas Didžiąja šiaurės lyguma. Neabejojama Marse buvus ir didelių ežerų. Vienintelį planetoje milžinišką sprūdį – Didįjį kanjoną – taip pat buvo užlieję vandenys. Katastrofiškai pasikeitus Marso klimatui, vanduo planetos paviršiuje dingo, o stiprūs vėjai labai pakeitė to paviršiaus formas.
Apibendrindamas Vikingo atsiųstų 65 000 fotonuotraukų analizės rezultatus, NASA ekspertas Samiuelis Haleris 2006 metus pavadino derlingais. Marso paviršiuje aptiktos „septynios milžiniškos skulptūros ir keletas abstrakčių, bet tikrai į žmogų panašių. Greta driekėsi šešių apgriuvusių milžiniškų piramidžių grandinė. Apie šias struktūras jau rašėme straipsnyje Marso veidai ir piramidės. Stebina tai, kad tie stebuklai neturėjo nieko bendra su Sidonija. Tai buvo ir kitoje Marso pusėje. Ir ta vieta savo reljefu priminė Egipto Gizą. Tai iš tikrųjų ne atsitiktinumų žaidimas. Norėtųsi tikėti, jog tai – kvietimas. Kvietimas aplankyti Marsą. Ir galbūt mes jau padarėme pirmuosius žingsnius pasitikdami proto brolius“.
Už tokius, mums atrodančius mįslingais, žodžius NASA vadovybė S. Halerį bandė nutildyti. Mat JAV spaudoje pasirodė pranešimų, kad S. Haleris kalba ne apie Vikingo atsiųstą medžiagą, o apie normaliai funkcionuojančio 1993 metais Marsą pasiekusio (bet NASA paskelbto nustojusiu veikti) ir ypatingų (jalimybių aparatūrą turin erdvėlaivio informaciją. Matyt, NASA vadovybė turi ką slėpti, o buvęs aukštas NASA pareigūnas ten nebedirba. Palikęs NASA, S. Haleris surengė spaudos konferenciją ir pareiškė, jog gauti iš Marso duomenys jam leidžia neabejoti praeityje Marsą valdžius protui, tad reikia toliau tirti tos seniausios civilizacijos pėdsakus.
Taigi, jau visai nusipezeti pradeda
jo