Gyvybė Marse

Mintis apie tai, kad Žemę galėtų užpulti priešiškai mūsų, atžvilgiu nusiteikusių marsiečių armija, tikėtina tik mokslinės fantastikos knygose, kuriose perteikiamas šiuolaikinių technologijų skverbimasis ir vyrauja vartotojiškos visuomenės sąmonė. Net ir išradingiausi, geriausios vaizduotės rašytojai neįtikintų šiuolaikinės visuomenės, kad taip arti Žemės gyvena protingos būtybės. Kuo geriau pažįstame Visatą, tuo labiau mūsų protas atmeta pasenusius įsitikinimus. Ar gali būti, kad įprastinis požiūris yra klaidingas?

1976 m. Marso paviršiui tirti buvo paleistas kosminis palydovas Viking 1. Palydovas turėjo nufotografuoti planetos paviršių ir parinkti tinkamą Viking 2 nusileidimo vietą. Tyrinėdami gautas nuotraukas mokslininkai vienoje Marso Sidonijos regiono nuotraukoje pastebėjo mylios pločio kalvą, savo kontūrais labai primenančią žmogaus veidą. NASA suskubo pareikšti, kad tai — viso labo šviesos žaismas, ir paskelbtą nuotrauką pavadino „Marso veidu“. Vis dėlto dauguma entuziastų įsitikinę, kad kruopščiai apžiūrint nuotrauką aiškiai matyti, jog kai kurie kontūrai yra ne natūralios, o veikiau dirbtinės kilmės. Kai kurie teigia, kad ten pavaizduotas žmogaus veidas; kiti buvo įsitikinę, kad trikampio formos kalvos šalia veido iš tikrųjų esančios piramidės.

1998 ir 2001 m. tiriant Marsą buvo padaryta daugiau Sidonijos regiono nuotraukų. Šios „Marso veido“ ir kitų objektų nuotraukos nepatvirtino ankstesnių spėjimų. Tačiau, visų nuostabai, „Marso veido“ šalininkai pareiškė, kad naujose nuotraukose užfiksuotas ištisas miestas, dengiamas milžiniško ledyno. NASA pažadėjo tęsti regiono topografinį fotografavimą, kol bus gautas atsakymas į iškeltą klausimą, o Danas Goldinas, dabar jau buvęs NASA administratorius, davė žodį, kad Marso Sidonijos regionas bus tyrinėjamas tol, kol neliks jokių neaiškumų.

Viking 1 padaryta „Marso veido“ nuotrauka

Kai kurie kiti tyrimai ieškant gyvybės Marse taip pat davė stulbinamų rezultatų. 1984 m. Antarktidoje buvo rastas iš Marso nukritęs meteoritas. Jį ištyrę NASA mokslininkai rado neginčijamų įrodymų, kad Marse egzistuoja (arba egzistavo) bakterijos. Kosminėje uolienoje buvo angliavandenilio, kurį išskiria žuvę mikroorganizmai; mineralo struktūra aiškiai rodo bakterijų aktyvumo ir karbonato pėdsakus, kurie greičiausiai yra mikrofosilijų liekanos. NASA pareigūnų nuomone, apibendrinus šiuos rezultatus galima gana tvirtai teigti mikroorganizmų egzistavimo Marse galimybę.

Neseniai buvo paskelbtas dar vienas atradimas. Pathfinder ekspedicijos metu gauti rezultatai leidžia manyti, kad Marso grunte yra chlorofilo. Pathfinder nusileido planetos Ares Vallis regione 1997 m. liepą ir pargabeno daug nuotraukų ir duomenų. Kai kuriose nuotraukose matyti, kad paviršiuje netoli nusileidimo vietos gali būti chlorofilo. Chlorofilas yra medžiaga, kurią naudodami augalai ir kiti organizmai gaunamą saulės šviesą paverčia energija. Mūsų planetoje tai yra labai svarbus gyvybės komponentas, taigi labai akivaizdus galimybės, kad kitoje planetoje taip pat gali būti gyvybė, patvirtinimas.

Svarbiausia gyvybės egzistavimo prielaida yra vanduo. Visuotinai pripažįstama, kad Marso paviršiuje pernelyg mažai lengvai gaunamo vandens, ir tas ledo būvio. Vis dėlto pastarieji tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad Marso paviršių iš tikrųjų dengia amžinojo įšalo sluoksnis. NASA ir Rusijos mokslininkai, ištyrę Žemės amžinojo įšalo zonos gyvybės pavyzdžius, teigia, kad Marse taip pat gali būti panašių gyvybės formų. Kiti Marso paviršių tiriantys mokslininkai teigia, kad jis labai primena tas Žemės paviršiaus vietas, kur kadaise buvo vandenynai, ežerai ir upės. Visa tai leidžia manyti, kad kažkada Marse buvo gausu vandens.

Komentuok su Facebook paskyra: