Kodėl žmonija jau seniai trokšta susitikti su kito, nežemiškojo proto atstovais. Tokios svajonės ir galimos kontaktų su ateiviais pasekmės ne kartą aprašytos daugybėje fantastinių knygų, pagal kurias pastatyta ne vienas šimtas filmų. Dalis šių kūrinių autorių mano, kad ateiviai visiškai nepanašūs į mūsų planetos gyventojus, turi bjaurų charakterį. Tačiau dauguma fantastų nuoširdžiai tiki, kad mūsų kosmoso kaimynai yra draugiškai nusiteikią humanoidai.
Šie lūkesčiai visiškai pagrįsti. Juk mes tarpusavyje patys sunkiai randame bendrą kalbą su kitos rasės, kito tikėjimo atstovais arba su žmonėmis, kalbančiais mums nežinoma kalba. O čia, įsivaizduokime, atvyksta ateivis iš kažkokios planetos, panašus į barsuką ar lotoso žiedą. Kaip dabar su juo ir, svarbiausia, apie ką kalbėti?
Mokslininkai visiškai neatsisako nežemiškųjų civilizacijų paieškų, tačiau, norėdami išvengti tokių nesusipratimų, stengiamasi ieškoti žvaigždžių sistemų, panašių į mūsų Saulės sistemą. Taip pat labai pageidautina, kad tokiose sistemose būtų planetos, panašios į Žemę. Suprantama, kad tokiu atveju labai padidėja tikimybė, kad kitos „Žemės“ gyventojai bus mums artimi pagal išsivystymo lygį. Gal būt netgi mums pavyks ką nors su jais susitarti. Bent jau pradžiai sudaryti nepuolimo sutartį.
Šiandien yra atrasta apie 500 egzoplanetų (taip vadinamos planetos, priklausančios kitoms, ne mūsų Saulės sistemoms), tačiau, deja, panašios planetos į mūsų Žemę kol kas nepavyko aptikti. Bent jau iki šiol. Nelabai seniai astronomų grupė iš įvairių Europos šalių paskelbė, kad aptiko žvaigždę, labai panašią į Saulę. Tiesa, tokių žvaigždžių mūsų galaktikoje yra nemažai, tačiau šis atradimas turi vieną ypatumą – aplink žvaigždę skrieja planetos, ir jų yra ne mažiau nei penkios. Mokslininkai teigia, kad realiai šios žvaigždės sistemoje yra 5-7 planetos, o atstumai tarp jų atitinka atstumą tarp Saulės sistemos Merkurijaus ir Veneros. Jei pasitvirtins, kad aplink žvaigždę skrieja 7 planetos, tai ši sistema bus praktiškai mūsų Saulės sistemos kopija.
Tyrimų autorius, Ženevos universiteto observatorijos darbuotojas Kristofas Lovisas teigia: „Mes aptikome sistemą, kuri labiausiai panaši į Saulės sistemą iš visų iki šiol aptiktų. Mes turime svarių prielaidų teigti, kad šios žvaigždės sistemoje egzistuoja dar dvi planetos. Viena iš šių planetų primena mūsų Saturną“.
Visai galimas dalykas, kad atrastos žvaigždės (kuriai buvo suteiktas numeris HD 10180) trečiojoje planetoje egzistuoja gyvybė, panaši į Žemės. Gaila, kad tai patikrinti negalima – HD 10180 yra už 127 šviesmečių Hidros žvaigždyne, o mūsų kosminiai laivai dar negreitai galės leistis į tokią tolimą kelionę.
žmonės tik jieško o jeigu ir surastų ta gyvybę kad ir už 1 šviesmečio vistiek jokia technika bejėgė
Straipsnis labai patiko. Technika jau pakankamai pažengus, kad už 1 šviesmečio esančią planetą tarkim – Marsą ( 13 šviesmečių ),galėtų ištirti(kaip jau yra padarę). Technika nepažengus dėl tokio ilgo skrydžio. Bet tikiu su tuo, kad ten gali būt gyvybė.
Ka tu nusisneki? bent zinai kiek yra 1 sviesmetis? tai yra atstumas kuri sviesa nukeliauja per 1 metus.
Arba tikiuos kad ce juokavai balandzio 1 proga 😀
😀
:DDD
sviesmeciu 13 geras bairis kita artimiausia zvaigzde kiek pamenu 1.5 sviesmecio o gal nusisneku