Kalbos apie užkeikimus, juodąją magiją, adata persmeigtas lėles ir ant savo kūno griaučius išsitatuiravusius žynius mūsų sąmonėje iš karto siejasi su tuo, ką įsivaizduojame esant vudu magija. Iš Holivudo filmų, fantastinės literatūros ir komiksų žmonės susidaro įspūdį, kad vudu — tai paslaptinga, pikta linkinti religija, kilusi iš Afrikos glūdumos. Dauguma tiki, kad praktikuojant vudu galima numarinti nepageidaujamus žmones arba juos prikelti, pirmiau zombiais pavertus mirusiųjų palaikus. Tačiau tie, kurie užsiiminėja vudu, teigia, kad visi šie gandai ir mitai yra gerokai perdėti —jie kyla iš nežinojimo ir perdėtos baimės. Pasak jų, vudu yra taiki religija, savo principais labai panaši į katalikybę ir niekam negalinti kelti baimės.
Vudu, dar žinoma kaip vodan, vodun, vūdū ar Sevi Loa, atsirado vakarų Afrikos valstybėse — Nigerijoje, Benine ir Toge. Pats žodis Vudu yra senovės afrikiečių žodis ir reiškia Didžiąją Dvasią. Jos amžius skaičiuojamas tūkstantmečiais. Pirmą kartą civilizuotas pasaulis apie vudu sužinojo XVI a., kai vergų prekeiviai pradėjo grobti afrikiečius ir gabenti juos dirbti į Vest Indiją. Į salyną atgabenti vergai būdavo prievarta verčiami priimti katalikų tikėjimą. Kadangi beveik jokių sąlygų praktikuoti naująjį tikėjimą niekas nesudarydavo, dauguma po kurio laiko grįždavo prie savo senųjų tradicijų.
Ši religija rėmėsi mintimi apie vieną aukščiausiąjį Dievą. Jam pavaldžios Loa, arba dvasios, primenančios krikščionišką mokymą apie šventuosius globėjus. Kiekviena loa „atsakinga“ už tam tikrą gyvenimo sritį ir turi tam tikrų specifinių savybių. Tarkime, jeigu valstietis susirūpinęs dėl savo derliaus, jis savo maldomis kreipiasi į loa, vardu Zaka, žemdirbystės dvasią. Nepaisant visų panašumų tarp vudu ir katalikybės, Prancūzijos ir Ispanijos dvasininkai nenorėjo pripažinti, kad šie vergais paversti laukiniai gali turėti savo religiją. Baiminantis, kad jie garbina velnią, vudu buvo uždraustas, o iš vergų vadų ir žynių kankinant buvo išgaunami prisipažinimai, jog jų ritualai esantys susiję su piktosiomis dvasiomis.
Tačiau vudu religija neišnyko. Ji buvo išpažįstama slaptai, ypač Haityje. Ilgainiui vergų palikuonims pasklidus po Karibų jūros salas ši tikyba netgi perėmė kai kuriuos katalikybės bruožus. Vest Indijos darbininkų tikėjimas susimaišė su vudu ritualais, atliekamais Amerikos pietus atvežtų vergų. Galiausiai Naujajame Orleane, kur susipynė Prancūzijos, Ispanijos ir Afrikos kultūros, susiformavo religinis vudu centras. Mūsų dienomis 15 proc. Naujojo Orleano gyventojų praktikuoja vudu. Pasaulyje vudu išpažinėjų yra 60 mln. 1996 m. vudu tapo oficialia Benino religija. Vis dėlto vudu ritualus gaubia daug paslapčių ir baimę keliančių ritualų.
Vudu šventykla vadinama hunfuru, vyriausiasis žynys, vadovaujantis ritualui, vadinamas hunganu, o žynė moteris — mambo. Šventyklos centre yra vieta, iš kurios bendraujama su dvasiomis, ir puošnus altorius. Prieš ritualą vyksta puota, o ant šventyklos grindų išpiešiamas simbolis tos dvasios, kuriai bus meldžiamasi. Ritualas prasideda šokiais ir giesmėmis, kuriuos lydi tarškynės apeiginių būgnų, vadinamųjų tambulų, garsai. Kalbama, kad į kurį nors iš šokėjų įsikūnija Loa. Tada šokėjas pasiekia transo būseną ir pradeda elgtis taip, tarsi pats būtų Loa. Aukojamas gyvūnas, paprastai viščiukas, ožka, avis arba šuo, jo kraujas nulašinamas ir skiriamas Loa alkiui numalšinti.
Vis dėlto nors šios apeigos ir ritualai atliekami gerais tikslais — prašant užtarimo ir pagalbos, — ši religija turi ir ne tokių gerų aspektų. Kaplatai ir bokorsai, kurie užsiima juodąja vudu magija, užtraukia prakeiksmus ir smaigsto adatomis Vudu lėles, kad sukeltų žmonėms skausmo ir kančių. Tačiau tokiais tikslais vudu naudojama labai retai. Šios religijos išpažinėjai teigia, kad ji padeda geriau suprasti žmogų ir pasaulį. Netgi sutikdami, kad kai kurie vudu ritualai gali pasirodyti kiek keistoki, ar galėtume tvirtinti, kad jie labai jau skiriasi nuo Evangelijose aprašytųjų arba ankstyvosios krikščionybės apeigų? Norint atskleisti šią tiesą, kaip ir daugelį kitų žmonijos paslapčių, reikia bent truputėlio pakantumo ir supratimo.
Sveiki,gal galite pasakyti kur galima isigyty vudu lele
Magija – tai darbas su sąmone, tai tiesioginis poveikis daromas sąmone į išorinį pasaulį. Yra trys magijos tipai, kurie skiriasi vienas nuo kito energijos šaltiniais. Tai sefirotinė magija, vudų magija ir magija dirbanti su srautais. Vudų magija užsiima absoliučiai visos pasaulio religijos. Vudų magija turi du lygius. Pirmame lygyje yra šventikai (kunigai) ir tos religijos pasekėjai, paprasčiau tariant banda. Kunigai yra piemenys ganantys tą bandą. Yra formuojamas stabas, bet koks, tikėjimo simbolis. Tas stabas dievinimo keliu yra pripumpuojamas energijos. Liaudis medituoja, koncentruojasi į tą stabą ir į jį išskiria energiją. Tada tas daiktas užsikrauna, formuojasi kanalas, egregoras. Visą tai vyksta pirmame apatiniame lygyje. Antrame lygyje yra burtininkai, kurie dirba su tuo. Pas juos stovi toks pat stabas, jie nusiderina į jį ir iš jo paima energiją. Liaudis tą kanalą sukuria, o jie su ta energija dirba, ją struktūrizuota. Vudų magijos pagrinde yra dirbama su energijos šaltiniais, kuriais yra dvasios, energetinės būtybės. Kada sukuriamas egregoras, tai jis yra toks pat dirbtinai sukurta energetinė būtybė. Taigi burtininkai visą tai panaudoja kaip energijos šaltinį. Tą patį principą panaudoja ir Reiki, sukurti dirbtinės energijos kanalai, kurių pagalba yra gydoma, praleidžiama energija. Magija vudu dirba su dirbtinai suformuotais kanalais. Tai nepriklauso kur jūs randatės. Bet kur būdami jeigu turite stabą kaip baterija ir ji jums visur dirbs, nes jis surištas su egregorų. Stabas – tai baterija, kuri labai priklauso nuo užmaitinimo. Jeigu sunaikinsi religijos pasekėjų skaičių, energijos bus mažiau ir baterija po truputi silps. Tokiu būdu vienos religijos keitė kitas. Taigi vudų magija – tai darbas su užkrauta baterija.