Prietaras, kad juoda katė – bloga lemiantis ženklas, egzistavo ne visada. Tikėjimo mistine kačių galia, nepriklausomai nuo to, ar jos lemdavo sėkmę ar nelaimę, šaknys yra žiloje senovėje.
Norint suprasti šio fenomeno kilmę, reikia persikelti į IV tūkst. pr.m.e. Egiptą, kurio gyventojai buvo įsitikinę, kad katės yra deivės Bastet, vaizduojamos kaip moteris su katės galva, įsikūnijimas. Kadangi Bastet buvo garbinama kaip grožio, vaisingumo ir šviesos deivė, jos keturkojė atstovė visur buvo pageidaujama viešnia. Atsiradus krikščionybei, kačių šventumas pradėjo po truputį, bet nenumaldomai nykti, jos simbolizavo pagonybę, o vėliau tapo raganavimo ir ryšių su nelabuoju atributu. Deja, meilikaujamos kačių manieros ir tamsoje švytinčios akys nepadėjo paneigti šių prietarų…
Karti ironija, kad viduramžiais, išnaikinus daug kačių kaip velnio parankinių, nekontroliuojamai pradėjo veistis graužikai ir kildavusios maro epidemijos pasiglemždavo milijonus gyvybių. Požiūris į kates pasikeitė tik po Prancūzijos revoliucijos, kai pūkuotas gyvūnėlis Anglijoje net tapo protestantizmo simboliu.
Viena yra neginčytina: visais laikais, nepriklausomai nuo to, ar katės buvo persekiojamos ar garbinamos, joms būdavo priskiriamos antgamtinės savybės. Tai kodėl gi tik juodos kačių giminės atstovės kelia prietaringą baimę? Šio prietaro šaknys – keltų kultūroje. Keltai tikėjo, kad juodos katės pasižymi drąsa ir visiškai nebijo gyvačių. Visiems žinomas kačių giminės atstovų įprotis parnešti į namus medžioklės trofėjus, net jei šie vis dar rodo gyvybės ženklus. Taigi nesunku suprasti, kodėl keltams juoda katė kėlė asociacijų su nelaime: gyvatę namuose vargu ar galima pavadinti sėkme.
Ir vis dėlto yra daug prietarų, kates apibūdinančių kaip sėkmės šaukles, ir jų yra nepalyginti daugiau. Net jei juoda katė perbėgs kelią iš dešinės į kairę, tai pranašauja sėkmę. Nelaimę juoda katė prišauks tik pasukusi į šoną, perbėgusi kelią iš kairės į dešinę arba pusiaukely pritūpusi. Visi kiti susitikimai su katėmis, nepriklausomai nuo jų spalvos, yra laimingas ženklas.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“
Taip pat skaitykite
Akmeniniai žmonės
Keisčiausios knygos pasaulyje
Černobylio katastrofos padariniai: pusė šernų – radioaktyvūs
Pačios keisčiausios profesijos pasaulyje
Inkvizicijos muziejus
Matymas per atstumą
Pirštų antspaudų atsiradimo istorija
Žmonės su lipnia juosta
Pirmasis dinozauras rastas Antarktidoje
Ateiviai melagiai?
Tai yra zenklas kuris parodo, kad prie manes yra psychiskai nestabilus zmones, kurie pagal kates spalva nusprendzia apie savo likima… whatever….
kai kartą įbėgo pro vartus į kiemą juodčkis
katinas. Tai pirmą mintis kad tai pats aitvaras. Ir tiesa pasakius kol jisai gyveno pas mus, tikrai savotiškai, lydėjo sėkmė.Keistas jis buvo.Mokėjo klausytis.Žiūrėdavo į akis,net nejaukų būdavo.Nakčiaį nepalikdavom name.Tai tiek tam kartui.
Nes zmones rasistai
gal ir tiesa sakai.
Būtent xD
gal ir tiesa sakai.