9 Pranešimai “Kodėl žmonės neturi kailio?”

  1. +4 Vote +1 Vote -1Saulys
    parašė:

    Kailio problema is tikruju juokinga. Pagal vystymosi teorija mes turejom issiauginti geresni kaili, kad apsisaugoti nuo klimatiniu salygu, vietoje to – mes netenkam kailio ir pradedam rengtis drabuzius… kad pakeisti kaili.
    Pridesiu kad panasiai tuo metu atsirado kalbos aparatas, kurio nu nei kaip nepaaiskinsi. Jo nera ir niekada nebuvo pas nei viena zinduoli. Prie to paties priminsiu, kad nei vienas gyvunas (pateles) neturi.. vaginos, visiem gyvuman kaip tai tiko ju dauginimosi mechanizmas.. Cha. ir pasakykim kad visa tai atsirado tam kad atsirastu .. zmogus. Kodel nesukurus tobulos bezdziones. Mokslininkai jau seniai isiaiskino, kad zmogaus evoliucijoj yra tamsi deme – trumpas laikotarpis per kuri atsirado kertiniu pokyciu skirianciu mus nuo gyvunu.
    Taigi daugelis ko gero skaitydami sakysite – mano atsakymas susijes su ateiviais. Bet as is tikruju nezinau. As stebiuosi, kad nuo to laiko kaip as laikiau vadoveli (daug metu atgal) buvo pilna student baigianciu universitetus ir tyrinejanciu biologines, zoologines, archeologines problemas. Taigi nuo to laiko mes vis matome daug studentu, bet vadoveliai kalba ta pati. Man kyla klausimas kuo uzsiima musu mokslininkai? Ar mes ju neturim. Tada kazkuriu saliu mokslininkai tikrai atrado kazka naujo per 150 metu nuo gerb. Darvino mirties.

  2. +3 Vote +1 Vote -1alvydas
    parašė:

    man patinka tavo logika. Ateiviais galime tikėti, galime ir netikėti, tačiau įjungus logiką gaunasi, kad visi žmonės kilo iš beždžionės. Tačiau net pats Darvinas nežino kodėl mes netekom kailio, o vietoj jo gavom kalba. Kitaip sakant,mūsų protėviai – ypatinga beždžionių rūšis, be kailio, bet su kalba.
    Antra – mūsų planetos techninis potencialas staigiai pakilo per 50-30 metų, kai pagal istorijos eiga reikėtų kelių šimtmečių….Tai pagalvok ar tikrai žmonijos mokslininkai nieko nežino. Slepia?? a, va ir pasibaigė mano logika.
    trečia – būtų gerai jei mane surastum feisbuke.

  3. Vote +1 Vote -1Saulys
    parašė:

    Daznai (vadinamu „main stream“) mokslininku pagrindinis kaip sakoma ginklas kuri labia sunku atremti – logika. ir kaip sakoma vienas ivykis yra prizastis atsirasti kitam. Taciau isitraukus (buti itrauktam) I toki pokalbi, daznai „pamirstamas“ ar verciamas pamirsti vienas svarbus faktorius – laiko skale. vienam ivykiui atsirasti po kito – negalime viska matuoti vienu masteliu. Klausimas ar vienam ivykiui atsirasti uztnka salygu, kurios kartais net nebuna – neivyksta. taciau prielaidu deka „main stream“ mokslininkai tas salygas nupaiso (pasiremdami Merfio desniu – jei iykis gali ivykti, tai jis ir ivyksta). velgi kai kalbame dideliu mastu – milijonai metu lengva zangliruoti vienu ar kitu ivykiu, kuris „ko gero ivyko“ nes turim pasekme. Teiginys – ko gero visiskai ismeta – kazkieno pagalba. As manau kad tas kuris „padejo“ nebuvo kvailas ir is anksto zinojo, kad klausimai bus iskelti, taigi cia kaip mokykloj – tau duotos visos salygos, o trukstama vieta uzpildyk pats – saunuolis!. ir zmogus praryja ta jauka. JUo labiau kad paskutiniu metu del neaiskiu priezasciu atsiranda daug diskusiju kad isikisimas buvo. Mes, zmones (paprasti zmones) turejom visada ta auksciausia jega kuri vede mus nuo pradziu pradzios – religija. Kazkodel ji paskutinime simtmetyje nesugeba atsakyti I visus klausimus. Tikriau tas kas buvo skaitoma pagalba is dangaus yra per paprasti dalykai. O dangaus jegos turetu buti daug galingesnes. Tagi atsiranda tarpelis jegoms kurios ne Dieviskos ir ne zmoniskos.

  4. Vote +1 Vote -1Saulys
    parašė:

    Pridesiu tik ka skaitant komentara atejusia juokinga minti, kad Merfio desniai man primena kvantin mechanika, kuri del kazkuriu priezasciu tapo labai populiari kai kuriuose „ratuose“ (tiek rusu tiek anglu kalboj tas posakis yra – o va uzsispyre lietuviai jo neturi 🙂 .

    • Vote +1 Vote -1alvydas
      parašė:

      Dėl Merfio dėsnio galime įvairiai diskutuoti, tačiau noriu tau pasiūlyti bendradarbiavimą – tu žinai daug temų, o man tinkamai jas aprašyti Kaip?

    • Vote +1 Vote -1Saulys
      parašė:

      Nezinau nei ka bepasakyti. As „labai laimingas“, jei gaima taip pasakyti, ApieMistika tinklapyje. Man patinka tas, kad straipsniai verciami ir prieinami zmonem kurie neturi laiko, del sunkaus darbo, mokytis ar versti is kitu kalbu informacijos kuri ir taip 50 metu veluoja pakliuti I lietuva. Pavyzdziui „Dievu karietos“ Eriko Van Dunikeno parasyta (pirma karta isspausdinta UK) 1969 metais! Gali isivaizduoti? As ta knyga perskaiciau praitais metais. AS pats jauciuosi tas senoves zmogus. O tai klasiku klasika. Be to mano vizija pritraukti kuo daugiau UFO entuziastu, tu kurie galvoja, masto ir svajoja, ir aisku kazka mato I viena rata. Sakyciau nenoriu nuliudinti, bet as matau save sitam tinklapy ne tai kaip darbuotoja bet daugoau kaip savanori padejeja. Manau kad tam pakanka kol kas energijosir ziniu. Kai pradesiu uzsilenkinet, tai bent jau nebusiu niekam skolingas. 🙂

    • Vote +1 Vote -1Saulys
      parašė:

      Tarp kitko as pats asmeniskai klausiau Gerb Eriko isversti „Dievu Karietos“ I lietuviu kalba. Aisku – as per maza musele kad jis rastu laik man atsakyti. bet manau visuomeniniais tikslais – draudimo tai padaryti man nebuvo ir rades PDF kopija internete (oficialiai) as ko ger viena diena rysiuosi tai padaryti. Aisku UZ DYKA. o kol kas kvieciu skaityti Apie Mistika tinklapi. Galiu isduoti paslapti, kad artimiausu metu ko gero skaitytojai gaus dar viena zvilgsni I Roswello technologijas.

    • Vote +1 Vote -1alvydas
      parašė:

      puiku, nes tau daug lengviau „pagauti“ straipsnį, kurį galima pateikti mūsų tinklapiui.Man tai padaryti daug sunkiau, nes esu mažai judantis invalidas. O rašant apie NSO mažiausiai reikia žinoti tikrus faktus.
      Labai norėčiau, kad parašytum į el.pašto dėžutę brontis15@gmail.com
      Štai tu, jau pagavai“Dievų Karietos“ – nors ir aš gaudau, bet…matyt žinai daug daugiau portalų.

  5. Vote +1 Vote -1Stasys
    parašė:

    Esu knygos ŽMONIJOS KILMĖS PASLAPTYS autorius Stasys Gliaudys. Noriu Jums pareklamuoti savo knygą. Pagrindinė knygos išvada yra sekanti: Žemės civilizacija yra dukterinė civilizacija, kitos Civilizacijos (Dievo) pasekmė!!!
    -Kitos Civilizacijos bazėje sukurta technika Žemėje negalėjo funkcionuoti neribotą laiką – todėl ir randame prisiminimus apie ateitį!
    -Kiekviena žmonių karta Civilizacijos turi mokytis iš naujo, o visus Civilizacijos laimėjimus gali prarasti viena karta.

    TOLIAU MANO KNYGOS SKYRELIS „PLIKOJI ŽMOGBEŽDŽIONĖ“

    „Žmogus – vienintelis primatų šeimos atstovas, neturintis kailio. (…) Kailis mūsų protėvius saugojo nuo šalčio, drėgmės, dulkių, sumušimų ir ultravioletinių saulės spindulių. Tad kodėl mūsų protėviai neteko tokio puikaus dalyko, kuriam išsivystyti reikėjo milijonų metų? Ar todėl, kad kailis mūsų protėviams trukdė plaukioti vandenyje? (Žmogus – vienintelis primatas, turintis įgimtą nardymo refleksą – aut. past.) Ar todėl, kad nunykus kailiui galėjo atsirasti veiksmingesnė vėsinimo sistema, būtina šilumai neatspariausio žmogaus organo – smegenų – raidai? Būta įvairių kailio nunykimo teorijų, tačiau šiandien mokslininkai linkę manyti, jog žmogus neteko kailio, nes buvo priverstas gintis nuo įvairių parazitų.“ (Kodėl nunyko žmogaus protėvių kailis / Iliustruotasis mokslas. 2010, Nr. 10. P. 52.)
    Bet jeigu kailis maišo plaukioti, veisia parazitus ir trukdo efektyviai vėdinti smegenis – tai kodėl nupliko tik vienos rūšies primatas?
    Kaip žuvis yra vandens produktas, o driežas – sausumos, taip žmogus (jo DNR „salos“) yra kultūrinės terpės (bet ne laukinės gamtos) vystymosi rezultatas. Ir jeigu tai tiesa, tai besiformuojantis kultūrinis ekranas žmogų turėjo atitverti nuo viso to, kas būtina jo biologinio prisitaikymo procesui (pvz., tankus kailis, gyvenant šiaurėje, ar driežo oda, gyvenant dykumoje).
    Dar daugiau, „šiltnamio“ sąlygomis turėjo degraduoti daugelis organizmo savybių, reikalingų laukinėje gamtoje. Iš tiesų, be civilizacijos skydo Homo s. s. panašus ne į gamtos valdovą, bet kalinį. Jautri oda „prigrūsta“ įvairiausių receptorių: šilumos, šalčio, lietimo, spaudimo, skausmo. Nedidelė raumenų jėga, smulkūs dantys, silpni kramtymo raumenys, plonučiai nagai… Be to, „funkciniu požiūriu mes esame plikut plikutėliai (…), kad ir kiek plonyčių plaukelių suskaičiuotume pasiėmę didinamąjį stiklą“. (Desmond Morris. Plikoji žmogbeždžionė. V., 1998. P. 37.) Tai ypač „išryškėja, suguldžius į vieną eilę 192 šiuo metu gyvenančių beždžionių ir žmogbeždžionių kailius. (…) Kur bedėtume žmogaus odą – ji atrodys ne vietoje. (…) Žmogaus odos paviršius iš esmės yra plikas, išskyrus plaukų kuokštus ant galvos, pažastyse ir aplink lyties organus.“ (Ten pat. P. 11.)
    Kadangi kažkada gyvenusių primatų suakmenėjusių skeletų fragmentai mums nieko nesako apie jų plaukuotumo evoliuciją, tai „neturime nė menkiausio supratimo, kada įvyko didysis apsinuoginimas ir kaip jis padėjo išlikti tik atsirandančiai žmogbeždžionės atmainai? Natūralioji atranka greitai būtų susidorojusi su šiuo ypatumu, jei jis nebūtų turėjęs naudos naujajai rūšiai.“ (Ten pat. P. 37.) Arba toje aplinkoje, kurioje „baigė“ formuotis ši Homo s. s. DNR atkarpa – ateivis natūraliosios atrankos jau nebebuvo!
    Č. Darvinas žmogaus plaukų sunykimą aiškino lytine atranka. Darvinas spėjo, jog tie, kas buvo nuogesni, turėjo didesnį pasisekimą tarp priešingos lyties. Bet ar tikslinga, kad evoliucionuojančiam šiltakraujui, kuriam pastoviai kūno temperatūrai palaikyti reikalingas storas riebalų sluoksnis, pūkai su plunksnomis arba tankus kailis, labiau patiktų liesas ir plikas varliagyvis? Juk kiekviena rūšis kinta kartu su savo meilės objekto idealu.
    Kad mes evoliucionavome iš kailinio gyvūno, rodo žmogaus gemalo vystymasis, pakartojantis visus filogenezės etapus – neaišku tik kada ir kur praeitus. Tarp šešto ir aštunto gyvenimo įsčiose mėnesių žmogaus vaisius pasidengia švelnučiais pūkeliais (lanūgu), kuriuos paprastai nusimeta prieš pat gimimą.
    Žmogaus oda – tai milžiniškas receptorių poligonas, iš jo smegenys gauna galybę informacijos. Stori ir tankūs plaukai su tokia odos funkcija nesuderinami – jie trukdytų kontaktuoti su aplinka. Atkreipkite dėmesį, visų primatų delnai mažai plaukuoti.
    Be to, tik plikai būtybei nebus jokių problemų gyventi tiek šaltame, tiek karštame, tiek vidutiniame klimate. Žinoma, su sąlyga, kad ji mokės pasisiūti įvairiaus drabužius, pvz., iš kailio, šilko, lino (žvėrių, vabzdžių, augalų žaliavos)… Štai ir vėl susiduriame su lygiagrečia atitinkamos mokyklos (didžiulės patirties) evoliucija, kuri turėjo vykti gyvūnui tampant žmogumi ir kurios laipsniško vystymosi pėdsakų Žemėje neaptinkame.

Palikt komentarą