Paprastai, kai vieni mokslininkai ima svarstyti apie kitose planetose esančias gyvybės formas, kiti ima pagiežingai jiems prieštarauti. Jeigu egzistuoja nežemiška gyvybė, kodėl tolimųjų planetų gyventojai nė karto neginčijamai nepasirodė? Kur gi šie svečiai iš kosmoso? Pabandykime atsakyti į šiuos klausimus. Penkios priežastys, kodėl iki šiol nepaspaudėme rankos ateiviams iš kosmoso.
Be rankų, be kojų
Pirmas variantas. Rankų paprasčiausiai nėra, todėl ir paspausti nėra ko. Suprantama, tai juokai. O jeigu rimčiau, tai kodėl mes esame tokie įsitikinę, kad kitų planetų ar visatų gyventojai būtinai turi būti panašūs į žmones – su rankomis, kojomis, galvomis? Kas pasakė, kad netgi tuo atveju, kai ateiviai iš kosmoso turi dvi galvas, jose privalo būti akys, nosys ir kiti žmonėms įprasti atributai? Tai visiškai nebūtina. Ateiviai gali būti tokios mums neįprastos išvaizdos, kad mes, gal būt, kiekvieną dieną pro juos praeiname, tačiau nepastebime.
Zoologijos sodo hipotezė
Antras variantas. 1973 metais amerikiečių astronomas Džonas Bolas pasiūlė taip vadinamą zoologijos sodo hipotezę. Ateiviai apie mus žino, mus mato, vertina, gal net rengia lažybas, kuri šalis labiausiai išsivystys per ateinantį šimtmetį ar kas laimės eilinį karą, tačiau, kaip ir priklauso tikriems lažybų mėgėjams, į procesą nesikiša. Mes jiems esame tarsi gyvūnai, sėdintys narve, pavadintame Žemė, ir tik visai neseniai pradėję įsisavinti aplinkui narvą esančią erdvę. Gali būti, kad mūsų bandymai nuskristi į Marsą jiems primena beždžionės pastangas lazda pasiekti bananą, gulintį per pusę metro nuo narvo grotų.
Jiems paprasčiausiai nuobodu
Trečias variantas. Ateiviams paprasčiausiai nuobodu su mumis. Beždžionę įdomu stebėti 15-20 minučių, ją galima parodyti vaikams, o paskui ateina laikas eiti namo, užsiimti rimtesniais dalykais. Išvyką į žmonių zoologijos sodą galima pakartoti po 2-3 mėnesių.
Negalima atmesti teiginio, kad po to, kai mes pasieksime tam tikrą išsivystymo lygį – net ne techninį progresą, o aukštesnį moralės lygį – arba, kitais žodžiais tariant, iš beždžionių tapsime žmonėmis, ateiviams su mumis pats įdomu bendrauti. Štai tada ir galimas tikras, ilgalaikis ir visavertis kontaktas, lydimas rankų paspaudimo, sutartimis apie ilgalaikį abipusiai naudingą bendradarbiavimą.
Kitas laikas
Ketvirtas variantas. Šiuo metu su kitų planetų gyventojais mes esame skirtinguose laikuose. Pavyzdžiui, gyvybė Marse egzistavo prieš milijardus metų. Likus dviems milijonams metų iki žmonių atsiradimo marsiečiai išmirė, o dabar mes bandome aptikti jų buvimo pėdsakus. Po kelių milijonų metų ar net anksčiau žmonija nustos egzistuoti. Praeis dar kiek laiko ir gyventojai iš kokios nors Alfa Kentauro žvaigždės planetos su įdomumu stebės savo pasiųsto į Žemę zondo perduodamą informaciją, iš kurios bandys sužinoti ar Žemėje kada nors egzistavo protingos būtybės? Ar iš viso buvo kokia nors gyvybės forma mūsų planetoje?
Mes esame vieni kosmose
Penktas variantas. Jokių ateivių nebuvo, nėra ir niekada nebus. Protingi gyventojai Žemėje atsirado tik išskirtinių ir sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių dėka, kurių pasikartojimas praktiškai neįmanomas. Mes esame vieniši visame begaliniame kosmose, ir taip bus visą laiką.
Tad rinkitės tą variantą, kuris jums atrodo pats tinkamiausias, arba patys galite sugalvoti ką nors savo. Bet kokiu atveju ateiviai ant jūsų tikrai nesupyks.
2 ir 3 variantai!
1,2,3 variantai mano nuomone įmanomiausi
Gal tie patys ateiviai dar nessivyste kad keliautu po tas visatas, tada reikia mums paskubeti 😀 kad butume dominuojancia rase visatoje o ne kazkokie kauleti dvigviai zmogedai.
Turim uzduominuoti jei jie atskirstu paimti juos ikaitais ir tada atskristu dar ir isnaikintume juos 😀