Anneliese Michel – toks tikrosios merginos vardas ir pavardė. Ji viena iš keturių pamaldžios šeimos dukrų. Michel šeima gyveno Klingenbergo miestelyje, Vokietijoje. Anneliese buvo rami ir kukli mergaite.
1968 metais prieš šešioliktąjį merginos gimtadienį po vienos nakties Anneliese negalėjo pajudėti, jautė lyg kas ją spaustų prie lovos su didele jėga, buvo sunku kvėpuoti. Vizitai pas gydytojus, tyrimai nedavė jokių rezultatų. Artimieji matė kaip aptemo merginos akys, kratė keistas drebulys, ir išgirdo bildesį kambaryje. Garsai sklido iš po grindų, baldų.
Kai persigandusi šeima suklupdavo maldai prieš Dievo Motinos statulą, Anneliese veidas persikreipdavo, iš juodų akių sklido neapsakoma neapykanta. Kasdienė Eucharistija ir Rožinio malda mažai bestiprino pamaldžią merginą, kuri fiziškai ir dvasiškai jautėsi vis blogiau. Negalėdama nuryti Komunijos, ją laikydavo burnoje, kad ištirpintų. Jos dvasios tėvo, vėliau egzorcisto, t. Arnoldo Renzo, kitų dvasininkų akivaizdoje Anneliese baisiai keikėsi, piktžodžiavo, mėtė nuo savęs pašventintus daiktus, nuo jos sklido dūmų ir puvėsių kvapas. Tačiau tuo pat metu ji sugebėjo studijuoti, skambinti pianinu, bendravo su žmonėmis, rimtai draugavo su vaikinu Petru. Jis jos nepaliko iki gyvenimo pabaigos. Jis iškęsdavo net tada, kai mergina spoksodavo į jį su neapykanta, urgzdavo žvėries balsu, inkšdavo kaip šuo.
Vėliau merginos elgesys darėsi vis baisesnis: ji laipiojo sienomis, šokinėjo nuo laiptų, kišdavo galvą į unitazą, draskydavo ir grauždavo sienas, nusilauždama nagus ir dantis, nuoga voliodavosi po žvyrą arba lįsdavo į vandenį, taip bandydama numalšinti kūno karštinę. Buvo labai stipri fiziškai: kai sesuo bandė ją nulaikyti, numetė ją ant žemės kaip lėlę. Neišlaikydavo merginos net ir keli stiprūs vyrai.
Tėvai kreipėsi į vyskupą dėl egzorcizmo. Dvasininkams nebuvo abejonių, jog tai apsėdimas. Leidimas gautas ir atlikti keli egzorcizmai. Demonai tąsė merginą, ji kaukė, keikėsi baisiais žodžiais, kurių neverta cituoti. Ji kąsdavo, ypač supykdavo tada, kai būdavo šlakstoma švęstu vandeniu. Dvasininkai meldėsi už Anneliese daug valandų be pertraukos, vartojo tekstus iš Romos apeigyno, Šventojo Rašto ir šaukėsi šventųjų užtarimo, reikalavo demonus pasišalinti. Kartą demonas buvo priverstas išpažinti: „Turiu jums pasakyti, jog ji džiaugiasi, nes nuolat meldėtės. Turite melstis ir toliau“. Kunigai suprato, kad Dievo Motina yra šalia ir stengiasi padėti.
Viena karta Tėvas Arnoldas panoro užgiedoti Marijos giesmę, bet nesugebėjo, nes pasigirdo negirdėtas kriokimas. Demonas šaukė: „Eina ji! Eina ji! Didinga ponia!“ Garsi religijotyros profesorė, knygos apie apsėstąją autorė klausė įvykio garso įrašo ir patyrė šoką. 1975 metais po ilgalaikių egzorcizmų demonai norėjo apleisti merginos kūną. Jie prasitarė: „Neišeiname, nes Tas neleidžia“. „Dieviškasis Išganytojas?“ – paklausė kunigas. „Taip… Jis to nenori“.
Prieš pat mirtį egzorcizmo metu mergina paprašė išrišimo. Vidurnaktį dvasininkas liepė demonams nurimti ir leisti merginai užmigti. Ji užmigo ir nepabudo, mirė nuo išsekimo.
Atsiuntė: Deimantas
















Kaip pastebejau demonai labiau puola kurie yra labai tikintis
Parapsihologai sako kad tai yra todel, kad demonai ir dvasios minta zmogaus baime. jiems tai kaip mums maistas. Tad prie netikincio ir nebijancio zmogaus jie ilgai nuuzsibuna, nes nera prasmes dvasiai taves gasdinti jai tu nebijai. ji negauna energijos is taves. tai vat. bent jau taip sakoma:D
ziauru
Šūdas čia o nedemonai! Jaunimas jau iprato prisigert,prisinarkašint,prisirūkyt!
Man tai žiauriai baisūs youtube balso įrašai Anneliesės, pamenu su drauge vienos būdamos klausėm tai iš proto veda tie jos prakeikimai visokie, skaičiuot ima iš niekur nieko.. brrr..
Praėjus vienai dienai apsilankiau vėl šitame straipsnyje, na aš jį skaičiau labai lėtai neatsitraukiau skaitydama ir pradėjau skaityt komentarus išgirdau du keistus garsus, o paskui šalia stovėjo telefonas atėjo viena tuščia žinutė nei parašyta nei nuo ko… Man taip baisu pasidarė…;x
Žmonės, va čia yra žopa.
baisu
http://www.youtube.com/watch?v=x4n9vK0_mdk
Kartais blogus žmones vadina apsėstaisiais… Tai TAIP ir yra.Ar normalus žmogus pvz. sugalvotų kažkam kenkti,pakenkti,pavad.sunaikinti… Ir tokie žmonės tame jaučia pasitenkinimą,be to nejaučia gyvenimo džiaugsmo.Jie naktį nemiega pvz. tam, kad dėl laiko stokos rašyti pvz. poeziją,o kuria planus kaip sumaniau kažkam pakenkti. /O pasiutęs šuo ne vieną kanda/.Juk tai nėra normalus reiškinys…Netiesa,kad tokie žmonės bijo bažnyčios-jie jaučiasi visagaliais.Tokie žmonės moka persirengti,suvaidinti,pritapti ir pritaikius progai…-užpulti,pakenkti,sunaikinti…
Pažįstu žmonių ,kurie nepavykus norimai pakenkti- bando vėl susidraugauti ir pulti vėl…Tokie žmonės jau nesupranta,kad reikėtų kreiptis į egzorcistą ir maldauti pagalbos…Tokie žmonės džiaugiasi savo nešvariais darbo vaisiais ,po to tampa ligotais ir be ramybės,kol galutinai save sugraužia.Reikia vadovautis nuojauta ir vengti tokių žmonių net priartėjimo.Sakoma,jei velnias už nugaros …- greitai su šiurpu pajusi.BET persižegnok , ir drąsiai ženk pimyn.Su savimi BŪTINA nešioti šv. kryželį, nes jei teisingai gyveni – velnias čia pat.
Tikras įvykis čia. Vis dėlto visokie demonai iš tikrųjų egzistuoja ir nėra iš piršto laužti.
keista kur sake kad negalejo pajudet sunku kvepuot,man ir sitas buvo,taip ir maniau kad kazkas ten buvo man ne to,bet nuo tada saipaus is setono,jis nk negali man padaryt ir tai nuo tada zinau ;DDDD del merginos tai gaila,demonai naudojas kai zmogus silpnas ;(