1945 m. gruodžio 5-oji buvo puiki, saulėta diena. JAV oro laivyno bazėje Lauderdale penki TBM tipo bombonešiai prisipildė degalų ir pasiruošė mokomajam skrydžiui. Liudininkų teigimu, lėktuvus kruopščiai patikrino: varikliai, valdymas, prietaisai ir kompasai veikė puikiai. Kiekviename lėktuve buvo gelbėjimo plaustas ir kiekvienas iš 14 įgulos narių, išskirstytų į penkis lėktuvus, vilkėjo savaime prisipučiančią gelbėjimo liemenę. Lakūnai nebuvo naujokai, jų skraidymo stažas – nuo 13 mėnesių iki 6 metų. Skrydžio vadovas leitenantas Čarlzas Teiloras 14.02 val. uždarė kabinos gaubtą, įjungė variklį ir pakilo nuo pakilimo tako. Kiti keturi lėktuvai nuskrido iš paskos, visi pasuko vandenyno kryptimi.
Tai turėjo būti įprastas skridimas. Pagal navigacinį planą, lėktuvai turėjo skristi 160 mylių į rytus, 40 mylių į šiaurę ir pietvakarių kryptimi grįžti į bazę. Skridimas planuotas dviems valandoms.
Pirmasis 19 skrydžio radijo pokalbis įvyko, kaip ir priklauso pagal oro laivyno bazės nuostatus, 15.45 val. Užuot prašęs leidimo nutūpti, leitenantas Teiloras prašė pagalbos: „Prašom kontrolės bokšto pagalbos. Atrodo, nukrypom nuo kurso. Nematom žemės, kartoju:
nematom žemės“. Budintysis kontrolės bokšte pasiteiravo skrydžio vadovo koordinačių. „Neturiu supratimo. Mes net nežinom, kur esam. Atrodo, pasiklydom“, – atsakė suglumęs balsas. Vyrai kontrolės bokšte sutriko. Kaip galėjo penki lėktuvai, vairuojami patyrusių lakūnų, pasimesti idealiu skrydžiui oru? Skrydžio locmanai įsakė skristi tiesiai į vakarus. Č. Teiloras atsakė dar netvirtesniu balsu: „Nežinom, kur yra vakarai. Viskas atvirkščiai…keista. Negalim nustatyti krypties. Net jūra atrodo kitaip nei paprastai“. Kurį laiką bokšte buvo girdėti dviejų pilotų pokalbis.
Matyt, jie vienas kitą matė, bet buvo labai suglumę. Iš pradžių lakūnai stebėjosi, paskiau išsigando, baimė tapo isterija.
Netrukus, po 16.00 val. leitenantas Č. Teiloras, matyt, netekęs savitvardos, perdavė vadovavimą kitam pilotui. Tačiau ir šis negalėjo susidoroti su padėtimi. Jis perdavė kontrolės bokštui radijo pranešimą: „Mes tiksliai nežinome, kur esame, atrodo, 225 mylios šiaurės rytų kryptimi nuo
bazės… atrodo, lyg mes būtume…“ Staiga radijas nutilo. Bokštas paskelbė paiešką. Po kelių minučių pakilo milžiniškas Martin Mariner tipo vandens lėktuvas, paruoštas gelbėjimo darbams, su 13 žmonių komanda. 23 m ilgio, sparnų ilgis 37 m, lėktuvas skirtas gelbėjimui ant
vandens. Bokštas bandė susisiekti su penkiais bombonešiais ir pranešti apie artėjančią pagalbą, tačiau 19 skrydis nebeatsiliepė.
Marti Mariner nuolat pranešinėjo koordinates. Po dvidešimties skrydžio minučių ir šis ryšys nutrūko. Atsitiko kažkas paslaptingo, matyt, ir kitas lėktuvas žuvo. Dabar buvo paskelbtas aliarmas pakrantės tarnyboms. Gelbėjimo lėktuvas nuskrido vandens lėktuvo kursu, pasiekė vietą, iš
kurios buvo gautas pranešimas paskutinį kartą, tačiau nebuvo nei vieno iš šešių lėktuvų. Rami jūra, bekraštis horizontas. Pakrantės tarnyba dar tą patį vakarą išsiuntė laivyną,vėliau dar daugiau laivų prisidėjo prie paieškos. Gruodžio 6-osios rytą lėktuvnešis „Solomons“ pasiekė numanomą
nelaimės vietą. Tą dieną jūrą šukavo 21 laivas, virš 300 lėktuvų iš oro ieškojo likučių, išlikusių gyvų lakūnų ar bent 37 lakūnų lavonų. Ieškoti padėjo britų karinis oro laivynas, tai buvo didžiausia taikos metu organizuota paieška. Tačiau 19-to skrydžio bombonešių ir vandens lėktuvo nerado net pėdsakų.
Vienas paieškos karininkų pajuokavo: „Jie taip pradingo, lyg būtų išskridę į Marsą“. Ši pastaba neliko nepastebėta, nes laikui bėgant išaiškėjo
vienas ginčytinas radijo pokalbis su lakūnų instruktoriumi Robertu Koksu. Sis artėjo prie bazės ir pasiūlė skrydžiui 19 savo pagalbą. Užuot apsidžiaugęs, leitenantas C. Teiloras atsakė: „Nesiartinkit prie manęs. Atrodot kaip iš kosmoso!“ Lig šiol, vadovaujantis tuo pokalbiu, kuriamos teorijos, kad skrydžio 19 dalyvius pagrobė ateiviai. Kiti kuria „skylės kosmose“ arba laiko poslinkio teorijas. Mažiau egzotiškateorija, kad lėktuvuose baigėsi kuras ir jie turėjo nutūpti. Nenumatytas bangavimas paskandino lakūnus. Kodėl šie 14 lakūnų, kurių dauguma buvo patyrę karo veteranai, taip sutriko ir pasakojo, kad jūra atrodo kitaip? Bermudų trikampis, taip dažnai vadinama ši jūros vieta, saugo savo paslaptis.
Siaip tai nieko cia mistisko,nes viskas buvo ne visai taip,kaip cia apraso,maciau dokumentini filma apie konkreciai si ivyki ir stai faktai is jo:
1.Patyre buvo tik Tayloras ir dar vienas lakunas,visi kiti buvo praktikantai,odel ir buvo vykdomas sis skrydis kaip pratybos.
2.Oro salygos nebuvo tokios jau idealios kaip cia rasoma-ta diena kybojo zemi ir tankus kamuoliniai debesys.
3.Degalu tebuvo pipilta tik dviem valandom-lygiai po dvieju val jie turejo buti bazeje,o dingo butent po keleto vlandu,t.y. pasibaigus degalams
4.Kazkodel per dokumentini filma apie jokia fraze ,,jus atrodot kaip is kosmoso“ neuzsimenama.
5. Juros dugne tose apylinkese,kur jie dingo,neseniai rasta kazkokiu lektuvu su uzrasu ,,Fort Lauderdale“(tai bazes,is kurios jie skrido,pavadinimas) nuolauzu.
Taip kad jokios mistikos kaip ir nelieka.
bet vistiek tas bermudo trikampis ira nes sitiek pasakojimu td iskur?
Vycka neatrodo kad gali buti viskas sufabrikuota? Jei tarkim tu matytum ateivių laivą sakytum kad tu jo nematei? tave visi kaip imanydami bandytu nutidlyti…
Gal pameni kaip tas filmas vadinasi?
jus nesuprantate mano prosenelis buvo amerekeciu pilotas jis buvo vienas is 19 skrydzio nariu.ir tuo paciu juos tik pasove
Gerai pagalvokit kodel nebuvo rasta zmoniu lavonu. O dokumentiniai filmai – nera tikri realybes atitikmenys.
Dabar atsakysiu visiems is eiles. Pirmiausiai Deivi: tas bermudu trikampis gali buti eilinis ziniasklaidos burbulas. Dabar pagalvok,koks ten platus juru ir oro transporto tinklas-juk pati Floridos pakrante,tad ta vadinamaji trikampi kasdien kerta desimtys o gal ir simtai laivu ir lektuvu,todel naturalu,kad ir katastrofu ivyksta daziau nei,tarkim,kokiam nors arkties vandenyne,kur per savaite gal vos keli laivai praplaukia. O pasakojimai apie ji pradejo sklisti butent po siu 5 lektuvu. Kazkoks: o Tu nemanai,kad kaip tik daugiau sansu,jog is istorijos apie katastrofa,kuri tuo metu nebuvo gerai istirta iki galo del ne tokiu moderniu technologiju kaip dabar,tai paciai ziniasklaidai ir visokiems ateiviu ir panasiu nesamoniu( atleiskit,kad taip kategoriskai issireiskiau,nenoriu Jusu nuomones izeisti) salininkams atsirado galimybe skleisti visokias nepagristas ,,paslaptingas“ istorijas su pagrazinimais? Juolab nebuvau paminejes dar dvieju dalyku is sios istorijos: smulkiau patyrinejus Tayloro ir boksto pokalbi jame nieko nebuvo pamineta apie ,,isprotejusius prietaisus“,kaip kad cia visokios apiemistika.lt trimituoja. Ir neseniai dugne pastebetos kazkokiu lektuvu nuolauzos, tik dar nespeta nusileisti ju patikrint,nes didelis gylis. Tai stai,manau,tai konkretus pagristi faktai dokumentikoje,kuria kure nepriklausomi kurejai. Greta: visu pirma,trikampyje teka golfo srove,kuri gali per tam tikra laika nunesti nuskendusius didelius laivus i visai kita vieta( kai,beje,buvo su vienu britu kariniu laivu,kuris antro pasaulinio karo metais buvo nuskandintas Meksikos ilankoje,taciau Golfo sroves deka atsidure bermudu trikampio dugne,nepamenu tiksliailaivo pavadinimo). Tai jei ji gali nunesti laivus,manau,net nebereikia kalbeti,kaip greitai ir kur ji gali nunesti zmoniu kunus. Dar vienas faktorius-nepamirskim,kad atlanto vandenyne veisiasi nemazai ryklu. Be to,labai realu,kad piltou kunai gali buti lektuvu viduje irkartu sujais nugrimzde i gelmes. O laivu ar lektuvu dingimu,kuomet nerandami kunai,pasitaiko ne tik bermuduose, bet ir visose pasaulio vietose.
Tai stai,is mano puses butu tiek. Bet yra zmoniu(nesakau, kad tai butent Jus,su kuriais cia db dabar diskutuojam),kuriems turbut nors ir parodytu ar surastus lektuvus,ar zmoniu kunus ar nors ir gyvus zmones,jie vistiek butu linke kurti vadinamasias samokslo teorijas.
You’ve got to be kidding me-it’s so trlneparsntay clear now!
O koks filmo pavadinimas????