Masonai

Žinomiausios slaptos draugijos yra iliuminanti, masonai, tamplieriai ir rozenkreiceriai. Masonai pirmiausia pasirodė Didžiojoje Britanijoje XVII a. viduryje. Pirmieji masonai buvo Elijas Ašmolė ir Robertas, labai žymūs mokslininkai, vieni Londono karališkosios draugijos įkūrėjų.

Pirmuosius masonus įkvėpė mįslingiausia ir mistiškiausia iš visų slaptų draugijų Rozenkreiceriai. Jų manifestai buvo leidžiami Vokietijoje pirmajame XVII a. ketvirtyje. Rozenkreiceriai prisiekė sukelti pasaulinę visuomenės ir religijos reformą — konfliktuojančias pasaulio religijas ir tautas sietų nauja magiška malonė, įkvėpta mistinės filosofijos.

Rozenkreiceriai iškėlė laisvę, lygybę ir labdarą. Juos įkvėpė politiniai masonai, kurie buvo kaltinami dėl revoliucinių veiksmų prieš senąsias Europos monarchijas, įsitikinimų. Keli Amerikos revoliucijos vadų buvo masonai, kaip antai Džordžas Vašingtonas, Džeimsas Madisonas ir Bendžaminas Franklinas. Padaryta įtaka dar ir dabar matoma ant dolerio banknoto: išspausdintas masonų simbolis – piramidė su visa reginčia akimi viršuje ir šūkiu novus ordo seclorum — „naujoji amžių tvarka“.

Iliuminanti

1776 m. slapta iliuminatų draugija buvo įkurta Vokietijoje. Jos nariams, pakilusiems į aukštesnį rangą, buvo patikimos svarbios okultinės paslaptys, o tai greitai pritraukė daug turtingų jaunų idealistų, bei pagarsėjusių labdaringumu ir mistiškų žmonių. Draugijos įkūrėjai rinkosi dėl revoliucijos ir kad atsakomaisiais veiksmais galėtų įbauginti kitus, jog draugijos nesusektų svarbūs autoritetai, o jei taip atsitiko, papirkti masonus, kad sustiprintų savo pozicijas.

Masonai netruko atpažinti šiuos įsibrovėlius ir surengė konferenciją, kad galėtų patikrinti jų įsitikinimus. Iliuminatų vadovai toje konferencijoje bandė perimti masonų valdymą. Jiems nepavyko, todėl greitai jie buvo išduoti atitinkamiems asmenims. Draugija iširo, bet jų idėjos plito po visą Europą, keldamos intrigas ir revoliucijas. Ir šiais laikais pasitaiko sąmokslo užuomazgų tarp iliuminatų ir masonų. Nors nėra jokių įrodymų, kad iliuminatai būtų naudoję juodąją magiją.

Hierarchija

Masonai pasidalinę į ložes. Šios organizacijos narių yra beveik visose pasaulio šalyse. Norint tapti masonu, reikia pereiti tris iniciacijos ritualo lygmenis. Nariai gali tobulėti gilindamiesi į organizacijos darbą ir įsitikinimus. Tikroji masoniškoji pasaulėžiūra naujam nariui perduodama etapais. Tai simbolizuoja lygius kuriuos žmogus turi pereiti grįždamas pas Dievą. Lygių skaičius priklauso nuo ložės. Vadovaujanti masonų didžioji ložė naudoja 33 lygių senovinių ritualų sistemą.

Iš masonų organizacijos modeli perėmė pačios ezoteriškiausios slaptos draugijos, pvz, moderniųjų rozcekreicerhį, neotamplierių ordinas ir kitos formalios magiškos draugijos. Šių grupių ložės yra hierarchinės. Ložės vadovas paprastai vadinamas gerbiamu mokytoju, o naujieji nariai vadinami neofitais. Pradedantysis, arba neofitas, neišmano įsitikinimų ir organizacijos veiklos. Netgi geranoriški žmonės gali patekti į piktavališkų grupių ar individų, kurie galėjo būti sukūrę ložę tik dėl savo pačių tikslų, įtaką.

Masonų aukso amžiaus ordinas

Pati negarbingiausia iš juodųjų ložių buvo FOGC (Freemasonry Order the Golden Centurium), arba kitaip dar vadinama „99 ložė“. Ji buvo įkurta Miunchene, Vokietijoje, 1840 m. grupės turtingų ir galingų žmonių, kurie ketino pasitelkdami demoniškas būtybes užtikrinti valdžią ir turtą savo nariams. Ši ložė neturėjo nieko bendro su laisvaisiais masonais.

Mokytojas laikė paslaptį, kad ložė buvo dedikuota vyriausiajam Marso planetos demonui Asmodėjui, kartais dar vadinamam. Įstojimas į organizaciją nebuvo laisvas. Kiekvienas narys įsipareigodavo ložės demonui priesaikomis ir kraujo ritualais. Pirma neofitų užduotis buvo išmokti garbinimo ritualus. „99″ narys vyras turėdavo prižadėti mirdamas atiduoti savo sielą demonui.

Aukojimas

Per 5 metus ložė turi paaukoti demonui naują švarios sielos narį. Jei per 5-erius metus nė vienas narys nemirė, o jų yra 99, iš esančių narių balsavimu vienas turi būti išrinktas mirti. Kiekvienas demokratiškai įtraukiamas į balsavimą. Vienintelė išimtis yra gerbiamas mokytojas. Jis gali sušaukti naują balsavimą, jei nėra visai patenkintas juodojo rutulio pasirinkimu. Kad ir kaip būtu, jis tai gali daryti tik du kartus, vėliau tektų susitaikyti su savo likimu.

Ritualai ir magiškosios technikos

Svarbiausi ložių ritualai kilo iš klasikinių apeigų magijos „liekanų“. Pats negarbingiausias FOGC slaptas veikimas yra „telepatinė kova“ elektriniu prietaisu — tepafonu. Amžių amžiais magai ir būrėjai naudojo magišką lazdelę, pagamintą iš kvarco ir varinės vielos, kaip harmoninės minties perdaviklį, bet tepafonas technologiškai kur kas sudėtingesnis. Kvarco lęšiai ir varinės spiralės aiškiai pavaizduodavo tai, kas buvo vadinama psichikos mirties simboliu. Aukos atvaizdą, plaukų ar asmeninių daiktų padėdavo po lęšiu, kai elektros srovė eidavo spiralėmis. Ložės nariai savo psichinę energiją nukreipdavo į lęšį ir auką. Tepafonas skleisdavo ypač žemo dažnio bangas, jas stiprindavo ir jomis atakuodavo psichiką. Perduota tepalono energija sukeldavo „silpną aukos apnuodijimą“, prasiverždavo i centrinę nervų sistemą ir auką ištikdavo širdies smūgis.

Komentuok su Facebook paskyra: