1614 m. pasirodė pamfletas, pavadintas Fama Fraternitatis Ro-sae Crucis. Jame rašoma apie slaptą krikščionių ne katalikų brolių ordiną, kurio nariai siekė pažinti alchemijos ir magijos paslaptis. Sakoma, kad ši organizacija, žinoma kaip Rozenkreicerių brolija, buvo įkurta 1408 m.
Jos įkūrėjas — buvęs vienuolis, kilmingas žmogus Kristianas Rozenkreicas. Manoma, kad jis lankėsi Damaske, Jeruzalėje ir Efese, kur susipažino su arabų magijos mokymais ir egiptiečių spiritualizmu. Buvo tikima, kad jo sukelto rozenkreicerių sąjūdžio nariai moka išgauti auksą ir gilinasi į slaptuosius mokymus apie paslaptingas gamtos jėgas. Taip pat sakoma, kad jie skatino žmonijos švietimą ir laukė dienos, kai žmogus išsivaduos iš oficialiosios Bažnyčios pančių.
Sakoma, kad priėmimo į ordino narius procedūra esanti slapta ir tik kai kurie tam tikrą atranką išlaikę asmenys galintys būti priimti. 1615 m., paskelbus leidinius Confessio Fraternitatis („Brolijos išpažinimas“) ir „Trečiosios krikščionių rozenkreicerių cheminės jungtuvės“, buvo parengti brolijos įstatai ir nustatytos veiklos gairės. Šie leidiniai sukėlė didelį susidomėjimą sąjūdžiu. Visoje Europoje buvo pristeigta brolijos padalinių. Visuotinai manoma, kad rozenkreiceriai buvo vieni iš masonų pirmtakų, tačiau ar pagrįsti tokie spėjimai — sunku pasakyti.
Pasak kai kurių šaltinių, panašių grupių, kokias sukūrė rozenkreiceriai, galėjo būti Europoje ir Azijoje dar maždaug XII a. po Kr. Tačiau XVII a. 2-ajame dešimtmetyje parašyti tekstai apie broliją tebuvo liuteronų filosofo ir teologo Valentino Andrea išmonė. V. Andrea parašė pamfletą norėdamas pašiepti plintantį žmonių domėjimąsi mistika ir okultizmu. Manoma, kad riterių gyvenimo, tolimų kraštų ir romantinių svajonių siužetais V. Andrea siekė skleisti prieš popiežių nukreiptas protestantizmo idėjas. Vėliau jis išsižadėjo savo veikalo apie rozenkreicerius; Ordino simbolis — rožė kryžiaus centre — iš tiesų buvęs paimtas iš V. Andrea giminės herbo.
Tačiau V. Andrea kūriniai netikėtai susilaukė didelio ir rimto dėmesio. XVII a. pabaigoje visoje Europoje ėmė kurtis naujų rozenkreicerių grupių. Jos skelbėsi esančios V. Andrea aprašytųjų organizacijų palikuonės. Matyt, kad būtent rozenkreiceriai XVIII a. viduryje davė pradžią laisvųjų mūrininkų — masonų — sąjūdžiui. Kalbama, kad aktyvus abiejų organizacijų narys buvo Sen Zermenas Nemirtingasis, o jo alchemijos, medicinos ir transmutacijos žinios kėlė didžiulį pirmųjų šių organizacijų narių susidomėjimą. Manoma, kad Škotijos masonų sąjūdis išlaikė daugelį rozenkreicerių veiklos bruožų. 1866 m. Britanijoje ir Amerikoje įsisteigė daugybė masonų rozenkreicerių centrų.
Rozenkreicerių sąjūdis gyvuoja ir mūsų laikais. Paprastai rozenkreiceriai būna elitinė masonų sąjūdžio šaka. Apie 1910 m. Harvėjus Spenseris Levis Kalifornijoje įkūrė senovinį mistinį Kryžiaus ir rožės ordiną, sutrumpintai — AMORC. Dabar jis laikomas visuotinai pripažintu pasauliniu sąjūdžiu, ir sekėjų bei ložių yra visame pasaulyje. Manoma, kad San Chosė įkurta būstinė — tai didžiulis kompleksas, kurį sudaro muziejus, šventykla, konferencijų salė, planetariumas, dailės galerija ir biblioteka. Dauguma rozenkreicerių apeigų atliekamos visiškai slaptai, o Ordino nariais gali tapti tik nedaugelis ypač pasižymėjusių masonų. Daugelis slaptųjų teorijų tyrinėtojų mano, kad kiti rozenkreicerių ordinai į savo gretas vilioja žmones dviprasmiškais skelbimais ir pramanytais pareiškimais.
Oficialiai skelbiamas AMORC tikslas — skatinti dvasinį žmonių išsilaisvinimą, kad jie galėtų rasti savo asmeninį Dievą. Tebekeliamas pirminis tikslas — sumažinti organizuotos religijos, kurios pagrindas — Bažnyčia, poreikį. Taip pat manoma, kad rozenkreiceriai siekia pažinti gamtos paslaptis, meno, literatūros ir senovės istorijos simbolius, vystyti psichines žmonijos galias. Sąjūdžio kritikai teigia, kad rozenkreiceriai skleidžia antikrikščioniškas idėjas. Kaip paprastai, žmonių, besidominčių ir daugeliu kitų slaptų organizacijų, sužadinta vaizduotė gali kurti teorijas, toli pranokstančias tikrovę. Rozenkreicerių atvejis išskirtinis tuo, kad sąjūdį sukėlė Valentino Andrea kūrybinė išmonė.