Kartais mūsų gyvenime vyksta keisti dalykai. Kai kurie nutikimai gali būti paaiškinami , kai kurie – ne. Šių nutikimų dalyviai ne visada džiaugiasi, būdami tokiais, tačiau tai, kad pasaulyje kartais nutinka stebuklai, paranormalių reiškinį tyrinėtojams tik įkvepia optimizmo.
Gisbių ir Simpsonų šeimos iš Tonbridžo miestelio, esančio į pietryčius nuo Londono, neretai kartu atostogaudavo. Štai ir 1979-ųjų metų rudenį abi šeimos automobiliu išvyko į kelionę per Prancūziją link Ispanijos Viduržemio jūros pakrantės. Jų laukė pilna įspūdžių dviejų savaičių trukmės kelionė. Tačiau be pasitenkinimo kelionėje jiems teko patirti kažką nepaprasto, ko niekaip negalima paaiškinti sveiku protu.
Jau vakarėjo, kai keliautojai įvažiavo į Montelimaro miestelį, esantį Prancūzijos pietuose prie Ronos upės, ir ėmė ieškoti viešbučio, kuriame galėtų pernakvoti. Staiga šalikelėje, tarsi iš niekur, atsirado pagyvenęs vyriškis. Šis senamadiškai apsirengęs ponas anglams parekomendavo pasukti į šoninę gatvę, teigdamas, kad ji nuves juos ten, kur reikia, o keliautojai ras viską, ko reikia poilsiui.
Iš tiesų, neužilgo prieš keliautojų akis pasirodė senovinės architektūros pastatas. Anglai sustojo šalia šio pastato ir įėjo vidun. Jie pamatė, kad visi viduje esantys baldai ir įranga – lempos, rankenos ir t.t. -atrodė, tarsi būtų atgabenta iš muziejaus ar antikvariato kolekcijos. Netgi hole vaikščiojantys viešbučio svečiai buvo apsirengę rūbais, kokie Prancūzijoje buvo nešiojami pačioje XX amžiaus pradžioje. Prie įėjimo į viešbutį stovėjo žandaras, apsirengęs senovine uniforma, tarsi būtų operetės aktorius. Išgirdęs klausimą apie artimiausią į pietus vedančią autostradą, žandaras tik sumišęs nusišypsojo, tarsi vaidindamas savo vaidmenį spektaklyje apie praėjusį gyvenimą.
Keliautojai pavakarieniavo viešbučio restorane, kuriame indai, įrankiai, patarnautojų apranga irgi buvo tarsi iš amžiaus pradžios. Po to anglai užsidarė savo apartamentuose ir ramiai išsimiegojo. Kitą rytą, po pusryčių, šeimos susiruošė keliauti toliau. Kai norėjo atsiskaityti už paslaugas, labai nustebo, nes už keturių žmonių vakarienę, nakvynę ir pusryčius buvo paprašyta suma, kuri prilygo vos keliems svarams. Anglai toliau tęsė savo kelionę.
Nesigavusios nuotraukos
Nieko nuostabaus, kad grįždami iš Ispanijos atgal Gisbiai ir Simpsonai nusprendė vėl apsistoti šiame nors ir keistame, tačiau svetingame viešbutyje. Kai jie pasuko jau žinoma šalutine gatve ir atvažiavo į tą vietą, kur turėjo stovėti viešbutis, pasirodė, kad ten nėra jokio pastato! Keliautojai bandė surasti taip jiems patikusią įstaigą, tačiau visi bandymai buvo nesėkmingi. Tiesiog piršosi išvada, kad viešbutis paprasčiausiai neegzistuoja, bent jau dabartinėje realybėje. Šią išvadą patvirtina dar viena paslaptinga aplinkybė. Anglai visos kelionės metu padarė nemažai nuotraukų. Išryškinus juostas, visi kadrai buvo puikūs, išskyrus tuos, kuriuose Lenas Gisbis ir Džefas Simpsonas įamžino savo žmonas viešbučio fone. Juostelėje šie kadrai buvo tušti.
Galima teigti, kad 1979-ųjų m. spalio mėnesį keturi anglų keliautojai Monte-limaro apylinkėse praleido naktį viešbutyje-vaiduoklyje, kuris nežinomu būdu atsidūrė dabartiniame laike iš XIX pabaigos ar XX amžiaus pradžios.
Jeigu ši prielaida yra teisinga, kyla labai logiški klausimai: kodėl viešbučio administratorius priėmė šiuolaikinius pinigus be jokių abejonių ar prieštaravimų? Kodėl žandaras nenualpo iš nuostabos, pamatęs automobilį, kuris jo akyse turėjo atrodyti tiesiog iš fantastikos srities? Atsakymų į šiuos klausimus nėra. Lygiai taip pat negalima atsakyti, kaip viešbučio personalui ir gyventojams atrodė anglų keliautojai su savo apranga, automobiliu ir pinigais.
Manau, tai nesusije su vaiduokliais. Tai lyg ir irodo kad mes gyvename iliuzijoje. Ir kazkas su mumis zaidzia…manau
tiesiog jie prisigere ir tai buvo ju pachmielka tame viesbutyje kuris neegzistuoja.
Bet gal jie tiesiog pasiklido, nu nepataike i ta kelia? Bet tai fiziskai neimanoma nes pastatas negali pats judeti o tuo labiau dingti is vietos.
O del to kad tipo 20 amzius,tai tiesiog manau toks stilius to viesbucio. O sveciai? Gal jie ten jau ne 1 karta buvo,todel ir patys taip pat rengdavosi.
aš iš pradžių tą patį pagalvojau, bet tada iškilo tekstas apie nuotraukas, kuriose nieko nebuvo 🙁
Kazkaip keistokai skamba sita istorija, nu nes tie zmones turejo nustebti ,kad atsiskaitoma tokiais pinigais,arba Vaiduokliai sugeba mastyti ir jie jau nebepirma karta patenka i sita amziu
Esu skaičiusi ne vieną dešimtį knygų, kuriose rašoma apie automobilius-vaiduoklius ir pan. Nekeista, kad gali būti ir pastatas-vaiduoklis. Jeigu mes tokio dalyko nepatyrėme, tai dar nereiškia, kad to nėra.