Iš visų istorijoje paslaptingų asmenybių jokia kita nėra sukėlusi didesnio susidomėjimo ir apie jokią kitą tiek nedaug žinome, kaip apie žmogų su geležine kauke. Nepaisant to, kad jau praėjo 300 spėlionių, prielaidų ir abejonių metų, turime tik keletą smulkmenų, susijusių su jo tapatybe. Ši paslaptinga asmenybė tapo Aleksandro Diuma (Alexandre Dūmas) romano ir begalės kino filmų herojumi. Jis tvirtai įaugo į žmonių sąmonę, tačiau, nepaisant didžiulio ir tebeaugančio susidomėjimo, iki šiol stokojama neginčijamų įrodymų. Viskas, ką apie šį žmogų žinome, yra tai, kad jis buvo įžymus kalinys ir kad nuo įkalinimo momento jo veidą slėpė keista kaukė.
Žmogus geležine kauke pirmą kartą buvo įkalintas XVII a. 7-ajame dešimtmetyje, greičiausiai — 7-ojo dešimtmečio pabaigoje. Iš pradžių jis buvo įkalintas Pinjerolio tvirtovėje, esančioje Prancūzijos Alpėse. Iki pat mirties jį saugojo Benignas d’Overnjė de Sen Marsas (Benigne d’Auvergne de Saint-Mars). 1681 m. kalinys buvo perkeltas į gretimą Egzilio kalėjimą, vėliau, 1687-aisiais — į Šv. Margaritos salą-tvirtovę. Būtent per antrąjį perkėlimą buvo užfiksuotas pirmasis liudininko, išvydusio jį su geležine kauke, liudijimas. 1698-aisiais Sen Marsas tapo garsiojo Paryžiaus kalėjimo — Bastilijos — komendantu. Ilgainiui žmogus su kauke atsidūrė Prancūzijos sostinėje. Mačiusiųjų žmogų su juoda aksomine kauke dar padaugėjo. Teigiama, kad šis kalinys mirė Bastilijoje 1703 m.
Apie šio paslaptingojo gyvenimą beveik nieko nežinome. Mirties liudijime parašyta, kad kalinio vardas buvęs Maršiolis (Marchioly), o jo mirties dieną jam buvę maždaug 45 metai. Tačiau tai atrodo sunkiai tikėtina, mat beveik 40 metų jis buvo kalinamas. Žmogus, sukūręs daug paslaptingojo Bastilijos kalinio versijų, buvo kitas šio kalėjimo gyventojas (tiesa, čia jis pateko vėliau) — filosofas ir rašytojas Volteras. Jam pavyko pasikalbėti su to kalinio prižiūrėtojais. Jis išsiaiškino, kad vyras su kauke buvo įkalintas 1661 m., kad iš pradžių jis buvęs jaunas, aukštas ir stuomeningas. Pasakojama, kad vilkėjo brangiais drabužiais, pasižymėjo rafinuotais įpročiais ir skoniu. Iš viso to buvo galima spręsti, kad jis priklausė Prancūzijos karališkajai šeimai.
Nors Volteras garsėjo savo priešiškumu karališkajai šeimai, versija, kad kalinys galįs būti karaliaus Liudviko XIV brolis dvynys, paplito. Diuma panaudojo šią versiją savo romane. Vis dėlto sunku kalbėti apie fizinį kalinio panašumą į karalių, nes jis nuolat buvo su kauke; be to, sunku patikėti, kad tokį reikšmingą faktą būtų buvę galima išlaikyti paslaptyje. Kita vertus, su karaliaus gimimu buvo susiję keistų dalykų, todėl tikimybė, kad kalinys galėjo būti netikras Liudviko XIV brolis, yra visai reali.
Pasak kitos teorijos, žmogus su geležine kauke iš tikrųjų buvo pjesių autorius Moljeras (Moliere), uždarytas į kalėjimą, kad nedarytų karaliui blogos įtakos. Tačiau šią versiją reikėtų atmesti vien todėl, kad Moljeras buvo per senas. Buvo manančių, jog tai galėjęs būti turtingas kilmingasis Nikolia Fukė (Nicolás Fouquet), patekęs čia dėl pavyduolių intrigų, arba net Anglijos karaliaus Karolio II slaptos meilės kūdikis.
Nekelia abejonių tik tai, kad su kaliniu buvo elgiamasi labai pagarbiai. Žinoma, kad Sen Marsas į jį kreipdavosi „mano prince“, o jį saugantys kareiviai tarpusavyje jį vadindavo „kilminguoju“. Taip pat žinoma, kad įėję į kalinio kamerą kareiviai paprastai nusiimdavo kepures ir tylėdami laukdavo, kol šis duos ženklą sėstis. 1711 m. karaliaus brolienė princesė Palatina savo laiške rašė, kad visą laiką šalia būdavo du muškietininkai, kurie turėję akimirksniu nužudyti kalinį, jei tik jis nusiimtų kaukę. Panašiai ir iš karaliaus laiškų Sen Marsui matyti, kad kaliniui buvo kategoriškai draudžiama su kuo nors kalbėtis ar bendrauti.
Šiaip ar taip, kad ir kas būtų buvęs šis kalinys, jam buvo skiriamas nepaprastas dėmesys. Dauguma tyrinėtojų stebisi, kodėl kalinys, jeigu jis iš tiesų kėlė tokią grėsmę Prancūzijos karališkajai šeimai, nebuvo nužudytas. Tai, kad jis buvo paliktas gyvas, tačiau turėjo slėpti savo veidą po kauke, liudija ypatingą ryšį su monarchija. Žmogaus su geležine kauke tikrasis vardas pranyko istorijos ūkuose, ir kažin ar kada nors sužinosime tikrąją jo gyvenimo istoriją.
