Žmogaus išsivystymo iš beždžionės teoriją 1871 metais paskelbė gamtos mokslams daug nusipelnęs britų mokslininkas Čarlzas Darvinas (1809-1882). Sugrįžęs iš kelionės laivu aplink pasaulį ir surinkęs gausybę įvairiapusės informacijos, jis pradžioje suformulavo rūšių atsiradimo natūraliosios atrankos būdu teoriją, o paskui – ir žmogaus kilmės teoriją. Joje Č. Darvinas tvirtino žmogų kilus iš gyvūnų lytinės atrankos būdu.
Ši teorija pateko į mokyklinius vadovėlius ir gyvavo daugiau kaip šimtą metų. Mokslo, ypač genetikos, pasiekimams žengiant vis pirmyn, Č. Darvino protingo žmogaus atsiradimo teorija ėmė braškėti per visas siūles, nors daugelio šalių mokykliniuose vadovėliuose vis dar nekeičiama.
Č. Darvinui atrodė, jog didžiosios beždžionės turėtų būti artimiausios žmogaus giminaitės. Šios minties link stūmė ir archeologų bei antropologų Afrikoje atkasti priešistorinių būtybių griaučiai. Be to, stambiausias beždžiones dresuojant pavykdavo šio bei to išmokyti.
Tačiau skelbdamas pastarųjų dešimtmečių zoologų tyrimų išvadas ir rikiuodamas Žemės būtybes pagal intelektą, šveicarų zoologijos profesorius daktaras A. Portmanas beždžiones nustūmė jau į ketvirtą vietą. Į antrąją įrašė delfinus, nors yra mokslininkų, manančių, kad kai kuriais gebėjimais delfinai lenkia žmones. Žmonėms sunku su tuo susitaikyti, nes visai neseniai delfinai buvo beatodairiškai naikinami, o jų mėsa naudojama maistui. Daugelio nuostabai, trečioji vieta atiduota drambliams.
Šiandien jau žinoma, jog tarpusavyje bendraudami drambliai naudoja apie 70 žemo dažnio signalų, turi puikią muzikinę atmintį. Praėjus nemažai laiko po mokymo, drambliai atskiria net dvylika melodijų ar dainų ir atsimena, kokias užduotis po kiekvienos reikia atlikti. Drambliai turi pagarbos jausmą gentainių palaikams. Daug kartų pastebėta, kaip aptiktus gentainio griaučius jie nuneša į džiunglių tankmę ir paslepia. Per cunamius Pietryčių Azijoje ne kartą matyta, kaip drambliai, prieš atslenkant pražūtingoms bangoms, susikėlę ant nugarų mažus vaikus išneša į saugią vietą.
Žmogaus genomą sudaro 30-35 tūkstančiai genų. Beveik 99 % jų sutampa su šimpanzės, kiek mažiau su kitų žinduolių genais. Štai su pelių genais sutampa apie 70 %. Daugelis žmogaus genų identiški ne tik su stuburinių, bet ir su bestuburių, augalų ir net pelėsių bei mielių genais. Tokie genetikų duomenys leido visai kitu kampu pažvelgti į gyvybės atsiradimą Žemėje. Mokslininkų duomenimis, 223 žmogaus genų neturi jokia gyvybės forma Žemėje. Vadinasi, evoliucijos būdu mes jų nepaveldėjome. Iš kur jie?
Aišku, 223 genai iš 30-35 tūkstančių labai mažas skaičius rūšiai skirti. Bet kaip tik šie 223 ir sudaro du trečdalius žmogaus ir šimpanzės skirtumo. Amerikiečių mokslininkas Zacharija Sičinas 2001 metais paskelbė straipsnį „Apie Adomo ateiviškus genus“. Kaip ir daugelyje savo knygų, jis tvirtina, jog žmogus sukurtas panaudojant genų inžineriją.
Z. Sičino teigimu, Saulės sistemoje yra planeta, šumerų vadinta Susikirtimo, arba Nibiru, kuri aplink Saulę apsisuka per 3600 Žemės metų. Ji kelis kartus didesnė už Žemę. Orbita tokia ištęsta, jog toliausiame nuo Saulės taške ji būna tris kartus toliau, nei atstumas nuo Saulės iki Plutono. Priartėjusi prie Saulės dėl savo didumo artimiausiose planetose ji sukelia gravitacinių audrų.
Pagal Z. Sičiną, palaikantį kitą amerikiečių mokslininką Alaną Elfordą, Nibiru planetoje mažiausiai prieš 300 000 metų gyveno labai aukštą technologijų lygį pasiekusi civilizacija. Jo skaičiavimais, prieš 272 183 mtus (koks tikslumas!) Nibiru priartėjus prie Saulės, jos gyventojai išsilaipino Žemėje. Juos greičiausiai domino Žemės mineralai. Maždaug po 18 000 metų Tigro ir Eufrato tarpupyje Nibiru gyventojai įkūrė Eridu miestą, o dar po 25 000 metų Afrikoje šachtose pradėjo eksploatuoti mineralus.
Aukštos civilizacijos atstovams toks darbas buvo nepakenčiamai sunkus, ir jie ėmė streikuoti prieš savo vadus. Tada vadams kilo mintis darbams šachtose panaudoti aplinkui sutinkamus laukinius aborigenus. Bet priversti laukinius dirbti sunkų fizinį darbą kažkokiems atvykėliams nepavyko. Po šios nesėkmės ateiviai ėmėsi genų inžinerijos ir klonavimo būdu sukūrė mąstantį žmogų, panašų į juos pačius.
Bet klonuoti daug vyrų darbininkų nusibodo, tad pakeitę vos dalį DNR chromosomas, sukūrė moterį. Pirmosios poros susilaukė vaikų ir taip laipsniškai protingi žmonės ėmė plisti Artimuosiuose Rytuose. Toks scenarijus pateiktas šumerų akmeninių ir molinių lentelių rašiniuose bei piešiniuose. Ateiviams buvo naudinga, kad žmonės juos vadintų dievais.
Pagal archeologų iškasamų senovės Žemės gyventojų griaučius maždaug prieš 200 000 metų vadinamieji staliai vaikščiojantys žmonės gana staigiai virto protingais. Smegenų tūris iš karto padidėjo pusantro karto, jie ėmė kalbėti ir tapo panašūs į dabartinius žmones. Tai daug kam atrodė keista, nes anksčiau per maždaug 1, 2 mln. metų jie keitėsi mažai.
A. Elfordo skaičiavimais, 10 983 m. pr. Kr. Nibiru vėl priartėjo prie Žemės. Nuo to giganto Žemėje kilo pasaulinis Tvanas, kurio metu didelė dalis žmonių, gyvūnų ir augalų žuvo. Ateiviai žinojo apie gresiantį Tvaną, dėl to Biblijoje ir minimas Nojaus laivas. Taip įvykių raida priartėjo prie laikų, jau minimų įvairiuose senovės šaltiniuose. A. Elfordo manymu, Z. Sičino plačiai aprašyti dievai Enlilis, Marukas, Totas, Inana (Ištar) ir daug kitų valdovų buvo ateiviai iš Nibiru.
Ateiviai kariavo su juos jau nebedievinančiais Žemės gyventojais, o gal ir tarp savęs. Tam naudojo branduolinį ginklą. Apie tai pasakoja Biblija ir senieji rašytiniai šaltiniai, byloja sugriauti miestai Balbekas, Sodoma, Goroma, Kretos rūmai, Mohendžo Dvaras prie Indo upės ir daug kitų vietų. O Nibiru paskutinį kartą prie Žemės buvo priartėjusi maždaug 200 m. pr. Kr., ir nesuvaldydami gyvenimo tėkmės Žemėje paskutiniai ateiviai paliko mūsų planetą.
Tokią žmonijos istorijos vystymosi raidą Z. Sičinas ir A. Elfordas pateikė remdamiesi tūkstančiais dabartinio Irako teritorijoje rastų šumerų molinių ir akmeninių lentelių iššifruotais tekstais. Daug tų lentelių dar neperskaitytos.
Bet grįžkime prie naujausių genetikų darbų. 2007 metų sausio mėnesį grupė Vakarų mokslininkų, kolektyviai tyrusių žmogaus genomą, paskelbė sensaciją: 97 % nekoduojamos DNR dalies, paprastai dar vadinamos „šiukšlėmis“, yra kitų planetų gyvybės formų genetinis kodas. Tą „šiukšlinę“ DNR dalį turi beveik visi Žemės organizmai – nuo pelėsinių grybų iki žmogaus. Skiriasi tik virusų ir bakterijų.
Kaip rašo šios mokslininkų grupės vadovas amerikietis prof. dr. Semas Čangas, su kuriuo dirbo ne tik genetikai, mikrobiologai, bet ir gausus būrys matematikų, fizikų, programuotojų, tapo visiškai aišku, jog tai paveldėta iš nežinomų pasaulių ir dabar perduodama iš kartos į kartą. Mokslininkų nuomone, ta DNR dalis sukurta nežemiškųjų programuotojų. Dar keisčiau, jog ta kodo dalis savita ir atkakliai „nusistačiusi“ prieš visus sukurtus medikamentus, naudojamus nuo piktybinių auglių.
Noriu pacituoti prof. dr. S. Čangą: „Pagal mūsų hipotezėę aukščiausia nežemiškoji gyvybės forma buvo įjungta į naujos gyvybės kūrimą įvairiose planetose. Žemė tik viena iš jų. Galimas daiktas, užprogramavę mus kūrėjai ėmė auginti mus panašiai, kaip auginame Petri lėkštelėse bakterijas. Mums neleista žinoti, kokiais motyvais vadovavosi kūrėjai: ar tai buvo mokslinis eksperimentas, ar tiesiog planeta parengta kolonizuoti. O galbūt tik ilgalaikiai proceso gyvybei paskleisti Visatoje etapas.“
Galimas daiktas, dėl skubėjimo ar kitų priežasčių programuotojai mus „apdovanojo“ nelogiško ir nekotroliuojamo masiško ląstelių dauginimosi mechanizmu, kurį vadiname vėžiu.
Patys genai negali paaiškinti evoliucijos. Čia kažko dar trūksta. Tad anksčiau ar vėliau reikės pripažinti neįtikimą dalyką: visa, kas gyva Žemėje, turi kitaplanečio pusbrolio genetinį kodą. O evoliucija yra visai kas kita, negu iki šiol buvo įsivaizduojama.
Iš dalies tai įrodo abduktantų (pagrobtų ir mediciniškai tirtų žmonių) ir kontaktuotojų su ateiviais pasakojimai esant gilios hipnozės būsenai. Vieni ateiviai skiriasi nuo žmonių. Kitų genetinė medžiaga gal sutapo ir jie paplito tarp mūsų kaip „žvaigždžių vaikai“, gal norėdami mus patobulinti dvasiškai.
Gal ir keistai atrodo, bet moterys po pakartotinio ateivių pagrobimo pasakoja apie „inkubatorius“, kuriuose auginami jų ir ateivių vaikai. Galima tuo netikėti, bet JAV Kongresas ir Rusijos Dūma svarstė, ką daryti. Matyt, gimsta nauja karta. Jei prisiminsime Bibliją, tai buvo laikai, kai žemiškosios moterys nuo angelų gimdė didvyrių giminę.
Nera ziniu apie siuos mokslininkus. Koks jusu informacijos saltinis?
As sita teorija tikiu, bet nepaprastai liudna, nes tada atrodo, kad mes kazkokio eksperimento pasekmes ir dar liudna tuos kurie tiki Dievu. Manau, kad tie kurie tyrineja ateivius viska zino ir specialiai mums nesako, bet tai dar labiau skaudina. Kam slepti tiesa? Kam mus mokyti dalyku kurie nera irodyti arba yra abejotini? Labai mane nervina tos paslaptys, juk vistiek kazkada reikes visiems suzinoti tiesa, tai kodel ne dabar?
Čia kažkoks pseudo „mokslas“, tikra nesąmonė, ir jeigu yra kad kas nors tuo tiki tam reikėtų iškart grįžti į mokykla nes ten tikrai nieko neišmoko