Tapo įprasta girdėti ar skaityti apie neatpažintus skraidančiuosius objektus (NSO). Gausybė jų užregistruota visuose mūsų planetos žemynuose. Pasidarė madinga būti mačiusiam NSO ar bendravusiam su ateiviais. Tik palyginti nedidelė dalis tų susitikimų patvirtinta kino ir fotomedžiaga ar daiktiniais įrodymais.
Jau senokai vandenynų paviršiuje stebimi iš vandens kylantys ar į jį nusileidžiantys neatpažinti skraidantieji objektai (NSO). Daugiausia jų užfiksuota pagrindinių laivybos kelių vietose Viduržemio ir Karibų jūrose, taip pat Atlanto ir Ramiajame vandenynuose. Neretai jie iškyla visiškai greta laivų, keldami grėsmę laivybai.
Ypač dažnai NSO stebimi Viduržemio jūros vakarinėje dalyje, vos 30-60 km į rytus nuo Gibraltaro sąsiaurio. Patikimiausia informacija apie juos registruota laivų budėjimo žurnaluose.
1997 m. rugpjūčio 18 d. netoli Gibraltaro, už trijų kilometrų nuo prancūzų laivo „Viktori“, iš vandens išniro apie 60 metrų skersmens ugnies sfera. Bemaž penkias minutes ji lėtai skrido maždaug 50 metrų aukštyje virš vandens, apšviesdama didelį vandens paviršiaus plotą. Paskui ji nėrė į vandenį, sukeldama milžinišką vandens stulpą. Jokio garso nei kylant, noi neriant nebuvo girdėti, tik pastebėtas stipresnis šviesos blyksnis.
Vos po mėnesio, rugsėjo 20 d., maždaug toje pačioje vietoje norvegų traleris „Poliarinė žvaigždė“ už 800 metrų pamatė iš vandens išnėrusį maždaug 300 metrų skersmens „riestainį“. Pradžioje „riestainis“ apie 4 kilometrus skrido lygiagrečiai su laivu. Į plazmos gumulą panašus NSO po kurio laiko dingo, staigiai „ištirpęs“ erdvėje.
Kitas netikėtas atsitikimas ten pat įvyko spalio 29 d. Graikų laivo „Iraklis“ antrasis kapitono padėjėjas 16 val. perėmė budėjimą kapitono tiltelyje, kai netrukus išgirdo vairininko šūksmą. Pridėjęs prie akių žiūronus, jis pamatė maždaug 100 metrų skersmens apverstos lėkštės formos šviečiantį objektą. Jo apačioje kyšojo apie 20 metrų skersmens išsikišimas. Viršutinė, plačioji, dalis atrodė sudaryta iš dviejų, į priešingas puses lėtai besisukančių diskų. Jis švytėjo pilku blizgesiu, o visu apatinio disko parametru ryškiai švietė žiburiai. Disko apačioje kyšojo rausvai šviečiantis šviesos stulpas. Virš lėkštės matėsi besisukantis „trikojis“. Tuo metu atsiradęs kapitonas davė nurodymą signalizuoti prožektoriumi, bet tai NSO nesudomino. Priešingai, pastebėjęs greta plaukiantį laivą, jis kuriam laikui pakibo virš jo. Bet netrukus NSO pakrypo ir, staigiai pakilęs aukštyn, nėrė tarp debesų.
Tų pačių metų lapkričio mėnesį ispanų laivas „Pikenjo“ toje vietoje matė greičiausiai tą patį, kaip ir graikai, objektą. Tik šį kartą NSO, kurį laiką skridęs greta laivo, pakibo gal 20 metrų aukštyje virš denio. Išsikišęs šviečiantis „vamzdis“ ėmė ilgėti ir pasiekė laivo denį. Atrodė, jog tai pluoštas šviesos. Tyrinėdamas laivo paviršių, jis „užčiuopė“ vieną jūrininką. Šis iš baimės sudrebėjo, o jo kolegos pasileido bėgti kas kur. Po pusvalandžio išslinkę jūrininkai aptiko draugą atsitokėjusį. Jis pasakojo nieko nejautęs, tik drebėjęs iš baimės, kol šviesos pluoštas sukiojosi virš jo. Paskui šviesos stulpas sutrumpėjo, NSO pakrypo ir nuskrido.
Paskutinis susitikimas su NSO prie Gibraltaro tais metais įvyko gruodžio 2 dieną. Italų turistinis laineris plaukė link Kanarų salų. Apie trečią valandą nakties prieš laivą buvo pastebėtas ore kabantis cigaro formos apie 200 metrų ilgio objektas. Jo viršutinės dalies viduryje buvo nedidelis iškilimas, todėl objektą mačiusiems jis atrodė panašus į didelį povandeninį laivą. Maždaug kas penkios minutės jis keitė savo spalvą. Be to, jis sukosi apie savo vertikalią ašį ir apie valandą skrido priekyje laivo. Jam nustojus suktis, horizontą apšvietė du šviesos pluoštai. Vėliau objekto paviršių padengė liepsnos liežuviai, „povandeninis laivas“ staigiai kilo aukštyn ir dingo debesyse.
Panašių matytų NSO laivų budėjimo žurnaluose užfiksuota be galo daug. Tarp jų yra ir ypatingų. 1966 metais Šiaurės Atlante dirbusio JAV karinio ledlaužio budintis karininkas ir gydytojas Rubensas Dž. Vilela stebėjo keistą reiškinį. Prieš jų laivą, pralaužęs apie 3 metrų ledo storymę, iš gelmių į orą išlėkė milžiniškas sidabrinis objektas. Kartu su juo pakilo didžiuliai ledo gabalai, o eketėje dar ilgai „virė“ ir garavo vanduo.