Iki praeito amžiaus septintojo dešimtmečio Cenerio kortos buvo labiausiai naudojamas įrodymas telepatiniams sugebėjimams patvirtinti. Dar prieš paaiškėjimą, kad kortų geometriniai simboliai yra daug sunkiau perduodami telepatijos būdu negu kiti daug sudėtingesni vaizdai, to meto tyrinėtojai tas kortas panaudojo kitiems eksperimentams. Vis dėlto jos ir toliau lieka naudingos norintiems išbandyti savo pačių sugebėjimus.
Gaukite Zenerio kortų kaladę (malką), arba pasigaminkite kortas patys panaudodami žvaigždės, kvadrato, apskritimo ir kryžiaus simbolius ir lygiagretes banguotas linijas. Jei kortas gaminsite patys, pasistenkinkite, kad kiekvienas simbolis kartotųsi penkiose kortose, kad simboliai būtų kiek įmanoma panašūs vienas į kitą ir kad visos dvidešimt penkios kortos būtų vienodo dydžio ir formos.
Kortas taip pat galite atsispausdinti. Apiemistika.lt jums siūlo atsisiųsti šią nuotrauką ir ją atsispausdinti. Vėliau kortas išsikirpkite ir naudokitės.
Pasirūpinkite padėjėju, kuris maišys kortas. Paskui paprašykite jo, kad trauktų kortas vieną po kitos kas trisdešimt sekundžių ir kiekvieną kartą į simbolį sukauptų dėmesį ir užrašytų jį popieriuje. Laikydamasis tuo pačių intervalų, pažymėkite simbolius tokia tvarka, kokia jūsų manymu juos suvokėte. Kortų kaladę reikia maišyti iš viso penkis kartus, kol bus iš viso pažymėti 125 simboliai.
Bet kuris asmuo iš vieno ėjimo vidutiniškai turėtų atspėti penkis simbolius. Jei iš vieno ėjimo vidutiniškai atspėjama daugiau kaip šešis kartus, tai statistiškai laikoma reikšmingu dalyku ir tariama, kad asmuo turi telepatinių sugebėjimų. Esant rezultatui mažiau kaip trims atspėjimams, yra panašu, kad yra įsimaišę atsitiktiniai faktoriai, tokie kaip nesąmoningas vadinamojo „avies-ožkos“ efekto pasipriešinimas. Šiuolaikiniai parapsichologai yra ištobulinę gudrius statistinius metodus, kad nustatytų, ar tos variacijos gali būti atsitiktinumo darbas. Eksperimentą galima pakartoti, kad būtų pasvertos dvasinės būsenos įtaka ir kitos aplinkybės, bet kuo daugiau kartų eksperimentas kartojamas, tuo rezultatai bus artimesni penkių spėjimų vidurkiui pagal tikimybių teoriją.
Aiškeregystės eksperimentas
Kad išbandytumėte savo aiškiaregystės sugebėjimus, į vazą sudėkite dvidešimt rutuliukų, po penkis kiekvienos spalvos. Paprašykite savo padėjėjo, kad jis trauktų iš vazos po vieną rutuliuką taip, kad nė vienas iš judviejų jų nematytų. Pabandykite įspėti kiekvieno kamuoliuko spalvą ir savo spėjimą užrašykite, o paskui, kai rutuliuką būsite matę abu, jo tikrąją spalvą užrašykite kitoje skiltyje, o rutuliuką įdėkite atgal į vazą. Padėjėjas per penkis ratus turi ištraukti po dvidešimt rutuliukų, kad susidarytų šimto kamuoliukų sąrašas. Spėjimus palyginkite su realiomis spalvomis. Dvidešimt penki atspėjimai atitinka tikimybes pagal matematinius apskaičiavimus. Daugiau negu 34 atspėjimai laikomi statistiškai reikšmingais ir rodančiais, kad turite aiškiaregystės dovaną. Tokių rezultatų pavyksta pasiekti tik vienam asmeniui iš šimto.
Kitas, kiek sudėtingesnis eksperimentas: į vokus reikia sudėti penkias fotografijas, vokus užklijuoti ir mėginti atspėti, kuriame voke yra kokia fotografija. Paprašykite savo padėjėjo, kad vokus sumaišytų ir sudėtų vieną po kito ant stalo, stebėdamas, kad piešinys neprasišviestų per popierių. Surašykite fotografijas tokia tvarka, kokia manote jas esant išdėliotas, ir pabaigoje paprašykite savo padėjėją kitame stulpelyje surašyti fotografijas tokia tvarką, kokia jos buvo išdėliotos iš tikrųjų. Eksperimentą pakartojus penkis kartus, matematiškai apskaičiuota tikimybė atspėti vokų turinį bus penki atspėjimai. Po to paprašykite savo padėjėjo, kad jis, užuot išdėstęs vokus ant stalo, juos vieną po kito atidarytų ir, prieš dėdamas nuotraukas atgal į voką, jų niekam nerodydamas, sukauptų dėmesį į kiekvieną paveikslą. Eksperimentą pakartokite penkis kartus ir po to sulyginkite rezultatus. Vidurkis 6,5 atspėjimo per vieną ėjimą vėl laikomi svarbiu. Jei dalyvaujant padėjėjui vidurkis skiriasi apčiuopiamai, tai gali būti telepatinių sugebėjimų ženklas.
Sugebėjimą nujausti galima patikrinti panaudojant ispaniškąją kortų kaladę arba penkiasdešimt dviejų kortų pokerio kaladę. Paprašykite savo partnerio, kad jis iš kaladės išimtų keturis tūzus ir pažymėtų sąraše tvarką, kuria, kaip jis mano, kris likusios 48 kortos po to, kai kortų kaladė bus sumaišyta. Partneris turi sumaišyti kortas ir traukti jas po vieną pažymėdamas atitinkamai numerį ir ėjimą stulpelyje, lygiagrečiame su spėjimų sąrašu. Tikimybė atsitiktinai atspėti yra viena iš 48, kas atitinka vieną atspėjimą per ratą (ėjimą). Iš kiekvienų keturių bandymų gali būti atspėti du ar trys spėjimai. Bet tas rezultatas nelaikomas statistiškai svarbiu. Priešingai, keturi ar daugiau atspėjimų laikomi ryškiu nuojautos sugebėjimo ženklu ir eksperimentus reikia tęsti toliau.
Reikia daug patirties cia, negi is pirmo karto ir paviks man? :DDD
Ne viena menesi tikriausiai reikia zaisti ir labai susikaupusiam. 😀
Eina sau, kai maza buvau, labai norejau pasidaryti savo kortas, ir pasidariau tokias pacias, to pati net nezinodama 😀 😀 😀
cia ir taip aisku kad turiu kazkiek tu galiu, nes kartais gaunas kad manes kasnors papraso ka nors atspeti kur praktiskai is pirmo karto nepavyksta atspeti arba ka nors pagalvoju ir istiesu ta pacia diena ar kita paaiskeja kad istikruju taip nutiko 🙂