Šiame straipsnyje pabandysiu aptarti telekinezės praktinius aspektus, kurie turėtų padėti tau išmokti telekinezės. Taigi, dabar pateiksiu keletą patarimų, tiek iš savo menkos patirties (~2 mėnesiai), tiek ir perskaitytų įvairiuose literatūros šaltiniuose…
Susipažinus su daugeliu telekinezės veikimo teorijų, tu visų pirma turėtum nuspręsti, kuri teorija yra logiškiausia, tai yra mažiausiai „kertasi“ su tavo Pasaulio supratimu. Kai jau išsirinkai sau logiškiausią veikimo teoriją, galima pradėti užsiimti praktika… Turbūt sunkiausia, naudojant telekinezę, yra pajudinti norimą objektą pirmą kartą.
Objektų dydis, svoris ir atstumas iki jų taip pat sukelia sunkumų, bent jau iš pat pradžių. Todėl kol nepramokai telekinetiškai pajudinti bent PSI rato, tai nerekomenduoju bandyti judinti kitų daiktų, pavyzdžiui tušinuko. Ištikrųjų yra visai nebūtina pradėti telekinezės mokintis su PSI ratu, tačiau, jei tu negausi pirmųjų rezultatų greitai, tai tu gali prarasti susidomėjimą, ko pasekoje rezultatų gauti bus dar sunkiau arba net neįmanoma.
Taigi, bandant pajudinti PSI ratą pirmąkart reikėtų visų pirma save psichologikai nuteikti, jog telekinezė tikrai įmanoma ir tai gali išmokti ir tu. Taip pat labai gerai, jeigu tu nusprendi save „apdovanoti“ kažkuo kas tau yra labai malonu, su ta sąlyga, kad tu pajudinsi telekinetiškai PSI ratą.
Galimas ir priešingas variantas: bausti save, jeigu nepavyksta pajudinti PSI rato; tačiau šis būdas yra nerekomenduotinas. Nuteikus save psichologiškai jau galima pabandyti pajudinti ir patį PSI ratą. Bet kaip tai padaryti? Visų pirma tau reikia nuspręsti, kaip tu bandysi pajudinti PSI ratą, tai yra, ar naudosi rankas, ar ne. Maža to, ar bandysi objektą pajudinti, kai jis išvis nejuda, ar vis gi bandysi judinti jau judantį objektą?
Nors aš iš pat pradžių bandžiau savo pirmąjį PSI ratą telekinetiškai judinti kai jis išvis nejudėjo, o šio proceso metu rankų nenaudojau, tačiau vėliau vis tik pradėjau naudot ir rankas, nes su rankomis kažkodėl objektus judinti yra lengviau. Apibendrinant, norint pasiekt rezultatų greičiau, mano manymu, reikėtų vis gi naudot ir rankas, o objektą bandyti judinti, į kurią nors vieną pusę, jau vos vos judantį. Įdomu tai, kad vėliau norint pasiekti dar didesnių „laimėjimų“ šioje srityje, vis tiek teks išmokti judinti objektus ir be rankų pagalbos.
Taigi, yra daug būdų, kuriais gali būti įtakojamas telekinetinis objekto judėjimas. Vienas jų, yra savęs ir objekto sutapatinimas. Tai yra, tu bandai įsivaizduoti, jog tu ir tas objektas esate susieti kažkokiais nepertraukiamais ryšiais, todėl tu objektą gali judinti kaip nori. Šiuo atveju, kaip supranti, jokių rankų naudot nebūtina. Jeigu tau šis būdas duoda gerų rezultatų, tai yra puiku. Šis būdas yra labai geras tuo, jog tu turi visiką objekto kontrolę, skirtingai nuo sekančio būdo.
psi ratas
Sekantis būdas yra bandyti įsivaizduoti, kad objektas yra gyvas padaras (nors ir kvailai tai skamba, bet bent jau man šis metodas veikia), pavyzdžiui šuo, kuris klauso tavo komandų. Suprantama, kad, tokiu atveju, objektas niekada visikai nepaklus tavo komandom. Šiuo atveju, tu turėtum tiesiogine prasme žaisti su objektu minčių lygmenyje ir tik tikėtis, kad objektas atliks kai kurias komandas. Reikia akcentuoti, jog šiuo būdu tu gali bandyti objektą veikti „gražiuoju“, pavyzdžiui prašyti judėti į dešinę, o objektui pajudėjus nors truputi į tą pusę sakyti (mintyse) „šaunuolis“ ir t.t., arba „piktuoju“ (įsakinėti vykdyti tam tikras komandas).
Be rankų pasiekti rezultatų yra įmanoma, bet sunku (bent jau man). Dar kitas būdas: prašyti savo pasąmonės, kad ji padarytų, tai ko tu prašai; šiuo atveju pajudintų PSI ratą. Galimos ir šio metodo variacijos. Pavyzdžiui, prašyti savo pasąmonės, kad rankos „įsielektrintų“, ko pasekoje daiktas turėtų judėti kaip geležis prie magneto. Dar vienas būdas yra veikti ne visą daiktą, o tik jo tam tikrą dalį, žinoma galima veikti ir visą objektą, bet, mano manymu, neverta. Šiuo atveju, tu naudoji rankas ir bandai įsivaizduoti (vėliau tai tampa ne vaizduote, o viso kūno raumenų realiu įsitempimu (jeigu nenaudoji rankų, tai naudojant šį metodą įsitempia galva, o tai savo ruoštu gali sukelti galvos skausmą); taigi tai yra varginanti procedūra), jog tu per rankų delnus stumi kurią nors objekto dalį. Šis būdas yra geras tuo, kad objektas juda būtent ten, kur tu nori (tu pasitelki savo valią), tačiau tai yra gan varginanti procedūra, todėl jei pavyksta kiti metodai, tai geriau yra naudoti juos, o pastarąjį naudoti tik tada, kai jau kiti nebeišeina.
Ir paskutinis metodas: duoti savo energiją objektui, kad šis judėtų (bent jau man veikia kai bandau pajudinti PSI ratą). Paskutinis metodas nėra labai rekomenduotinas, nes, jeigu tu atiduodi savo energiją kažkam, vadinasi tau ją reikia atstatinėti. Maža to, tu net nežinai, ar ne per daug energijos paaukojai objekto judesiui sukelti. Kita vertus, kai užsiiminėsi telekineze, bent jau iš pat pradžių, jausi nuovargį bet kuriuo atveju, nepaisant to, kurį metodą naudosi.
Suprantama, kad a čia pateikiau ne visus įmanomus metodus, tačiau tikiuosi, kad ir šitie metodai tau duos rezultatų. Apie tai kaip išmokti telekinetikai judinti jau kažkada tavo pajudintus objektus nieko labai naujo kaip ir nepaminėsiu, nes ir taip aišku, jog tik atkakli praktika leidžia pasiekti gerų rezultatų. Vis gi, paminėsiu vieną gan įdomų metodą (jis nerekomenduotinas bandant išmokti telekinezės, o naudojamas jau nors vieną kartą gavus rezultatų šioje srityje), kurį bent jau man iš pat pradžių pavyko panaudoti.
Tiesiog žiūrint į PSI ratą reikia mintyse sakyti: telekinezė tai yra tas pats kas rašymas (gali būti ir skaitymas, dviračio mynimas ir t.t.), t.y. moku rašyti, vadinasi moku ir telekinetikai judinti objektus. Po šios frazės kartojimo mintyse reikia bandyti rašyti (ir gi mintyse), įrodant sau, jog tu moki rašyt (žinau, kad atrodo kvailai, bet bent jau man tai padėjo kažkada), ir jeigu viskas pavyks, tai PSI ratas pradės suktis. Norint gauti geresnių ir greitesnių rezultatų reikia psichologikai nusiteikti taip, kad PSI ratą pajudinti yra labai lengva. Žinau, kad lengva pasakyti, o sunku padaryti, tačiau, kuo sėkmingiau save pavyks įtikinti, jog PSI ratą lengva judinti, tuo ši procedūra ir bus lengvesnė.
Kaip jau minėjau, vos gavus kažkokių rezultatų šioje srityje reikėtų save pradėti „liaupsinti“ (aš esu gabus telekinezėje ir t.t.); taip pat kvailai skambantis teiginys, bet tai tikrai padeda… Jei yra galimybė, tai tikrai rekomenduoju praktikuoti ne vienam, o su savo draugais, kurie domisi šita veikla. Ko tikrai nepatariu, tai yra vos išmokus judinti PSI ratą pradėti girtis prie draugus ar tėvus ir t.t., o svarbiausia net nebandyti įrodyti kažkam, kas yra netikintis šiuo požiūriu, kad telekinezė yra realu. Bandymai įrodyti kažkam netikinčiam tuo, tipišku atveju, baigsis tik tavo išsekimu ir nusivylimu. Po tokių bandymų įrodyti savo tiesą tau net gi gali tekti mokintis telekinezės iš naujo…
Taip pat reikia pasakyt, jog tau nereikėtų stengtis visiškai įvaldyti PSI ratą prieš pradedant judinti sunkesnius objektus. Tai yra, jeigu jau sugebi beveik visada jį pajudinti ši pradinės padėties (idealiu atveju, priversti jį apsisukti kelis kartus iškart), bet nesugebi jo judinti į kurią nori pusę, tai yra jau kaip ir laikas pradėti judinti sunkesnius objektus, kadangi iš tikrųjų patį PSI ratą visiškai įvadyti sugebėsi tik pajudinęs sunkesnius objektus. Pojūčių, kurie atsiranda praktikuojant telekinezę, deja, nusakyti nesugebėsiu, tačiau, kai jie atsiras tu suprasi.
Informacija pasidalino wolfing
Reiks įdėmiau paskaityti kai būsiu labiau susikaupęs nes viskas gan aiškiai parašyta ne tai kaip kitur (paimk tą padaryk aną it t.t.)
O sakykit ar yra skirtumas koks žmogaus amžius? Ta prasme kad ar sunkiau paaugliui šio dalyko išmokti nei suaugusiam žmogui?