Asteroidų, skriejančių į Žemę, problema

Žmonijos laimei susidūrimai su asteroidais įvyksta labai retai. Pagal statistiką mūsų planetai susidūrimas su 1 m skersmens asteroidu nekelia jokio pavojaus. Toks susidūrimas vyksta vidutiniškai 1 kartą per metus, su 10 m skersmens asteroidu – kartą per 100 metų, 50-100 m skersmens asteroidu – kas keli šimtai metų (iki 1000), o susidūrimas su 5-10 km skersmens asteroidu – kas 20-200 milijonų metų. Realus pavojus planetai kyla tada, kai įvyksta susidūrimas su kelių šimtų metrų skersmens asteroidu, nes jis, skriedamas Žemės atmosferoje, nesuyra.

Šiuo metu Žemėje žinomi keli šimtai kraterių (astroblemų), susidariusių dėl asteroidų kritimo. Jų skersmuo yra nuo kelių dešimčių metrų iki šimtų kilometrų, o amžius – nuo dešimčių iki 2 milijardų metų. Pati didžiausia astroblema yra Kanadoje. Kraterio skersmuo yra 200 km, o amžius – 1,85 milijardo metų.

Popigajaus krateris 3 pagal dydį pasaulyje

Kiek mažesnis yra Čiksulubo krateris Meksikoje, kurio skersmuo yra 180 km, o amžius – 65 milijonai metų. Trečias pagal dydį yra Popigajaus krateris šiaurės Sibire, kuris susidarė prieš 33,5 milijono metų, o jo skersmuo yra apie 100 km. Visi šie krateriai atsirado po to, kai Žemė susidūrė su 5-10 km skersmens asteroidais, skriejančiais vidutiniškai 25 km/s greičiu.

Iš santykinai „jaunų“ kraterių, atsiradusių po susidūrimo su asteroidais, galima paminėti Berindžerio kraterį Arizonoje (JAV). Šio kraterio skersmuo yra 2 km, gylis – 170 m, o jis susidarė prieš 20-50 tūkstančių metų po susidūrimo su 260 m skersmens asteroidu, skriejančiu 20 km/s greičiu.

Susidūrus su 300 m skersmens asteroidu, išsiskiria energija, kuri prilygsta 200 tūkstančių atominių bombų, numestų ant Hirosimos, sprogimui! Jei Žemė susidurs su 1 km skersmens asteroidu, bus išmušta žemių, kurių masė 1000 kartų didesnė už pačio asteroido masę. Tokiu atveju nepavyks išvengti pasaulinio masto katastrofos, kurią dar labiau apsunkins techninių priemonių sunaikinimas. Mokslininkai teigia, kad dinozaurai planetoje išnyko po to, kai Jukatano pusiasalyje nukrito asteroidas, į atmosferą pakėlęs daugybę dulkių, pro kurias nebegalėjo prasiskverbti Saulės spinduliai.

Mokslininkų teigimu, prie Žemės artėja ne mažiau kaip 1000 asteroidų, kurių skersmuo daugiau nei 1 km. Šiuo metu aptikta daugiau kaip pusė šių asteroidų. O asteroidų, kurių skersmuo nuo kelių šimtų metrų iki km, suskaičiuojama dešimtimis tūkstančių!
Didžiausia tikimybė, kad asteroidas, susidurdamas su Žeme, nukris į vandenyną. Pagal paskaičiavimus, katastrofiški padariniai būna tada, kai krintančio kūno dydis sudaro daugiau kaip 10 % vandenyno gylio susidūrimo vietoje. Buvo paskaičiuota, kad asteroidui 1950DA, kurio skersmuo 1 km, nukritus į Atlanto vandenyną 580 km nuo JAV pakrantės (beje, susidūrimas prognozuojamas 2880-ų m. kovo 16 d.), susidarys 120 m aukščio banga, kuri per 2,5 valandos pasieks JAV pakrantę, o 10-15 m aukščio banga po 8 valandų pasieks Europą. Asteroidui nukritus į vandenyną, bus išgarintas didžiulis vandens kiekis, o susidarę garai stratosferoje sukurs savotišką garų „gaubtą“. Dėl to vidutinė temperatūra mūsų planetoje pakils maždaug 10 laipsnių, bus suardytas ozono sluoksnis.

2004-ų m. birželio mėnesį Arizonoje (JAV) esančios Kit Piko observatorijos astronomai aptiko Apofio asteroidą, kurio skersmuo yra 300-400 m. Vėliau šis asteroidas buvo pastebėtas iš Australijoje esančios observatorijos, vėliau – vėl iš JAV. Atlikti stebėjimai ir paskaičiavimai parodė, kad yra labai didelė tikimybė, kad šis asteroidas 2029-ųjų m. balandžio mėnesį susidurs su Žeme. Tačiau jau 2005-ųjų m. pradžioje, panaudojus naujausias stebėjimo priemones, buvo paskaičiuota, kad numatytu laiku susidūrimo bus išvengta, nors 2029-ų m balandžio 13 d. asteroidas praskries 35,7-37,9 tūkstančių km atstumu nuo Žemės. Jis bus matomas danguje paprasta akimi, ir tai bus 10 kartų arčiau nei iki Mėnulio. Antrą kartą Apofis prie Žemės priartės 2036-ais metais, tačiau susidūrimo su planeta tikimybė yra labai maža.

1996-ais metaus Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje buvo priimta rezoliucija, nurodanti apie asteroidų keliamų pavojų žmonijai realumą. Šioje rezoliucijoje Europos šalių vyriausybės kviečiamos bendradarbiauti šioje srityje. Rekomenduojama taip pat sukurti „Kosminio sargo“ asociaciją, kuri organizuotų asteroidų ir kometų orbitų stebėjimą.

Šiuo metu numatyti keli būdai, kaip išvengti asteroidų keliamo pavojaus: į asteroidą paleisti sunkų kosminį aparatą, kad po susidūrimo su juo asteroidas pakeistų savo orbitą; panaudoti kosminį „vilkiką“, kuris asteroidą nutrauktų į mūsų planetai nepavojingą orbitą; mažo asteroido atvilkimas į didelio asteroido skriejimo orbitą arba asteroido sunaikinimas branduoliniu sprogimu.

Komentuok su Facebook paskyra: