Europos misija Marse šiemet birželį švenčia dešimtmetį. Pagal pradinį sumanymą, tik vienerius Marso metus (687 Žemės dienas) raudonąją planetą turėjęs tyrinėti Marso ekspresas į gimtinę parsiuntė tiek neįkainojamos informacijos, kad jo tyrimai pratęsti mažiausiai iki 2014-ųjų pabaigos.
Vienas pagrindinių atradimų, kurį nuo 2003-iųjų virš Marso skraidantis europietiškas Marso ekspresas „Marsis“ sugebėjo parsiųsti į Žemę – tai faktas, kad planetos Šiaurės ir Pietų polių regionuose nemažai ledo.
Pasitelkęs savo gudrų Marso paviršiaus tyrimų radarą, „Marsis“ nustatė, kad kai kur ledo plutos storis siekia net daugiau nei pusketvirto kilometro. Tai reiškia, kad vien Marso pietų ašigalyje sušalę tiek vandens, kad jo užtektų visą planetą apsemti vienuolikos metrų gylio jūra, jei tik ledas stebuklingu būdu ištirptų.
Kitas svarbus „Marsio“ atradimas – jo atmosferoje esančios metano dujos. Žemėje metanas atsiranda kaip biologinių ar geologinių procesų rezultatas, tad iš kur Marse galėjo atsirasti metano, sukėlė audringus ginčus tarp raudonosios planetos tyrinėtojų. Esą turėtų būti kažkas, kas tą metaną nuolatos išskiria, nes kitaip jį sunaikintų ultravioletiniai saulės spinduliai. „Marsiui“ žvalgantis toliau, imta manyti, kad metanas gali kilti iš planetos ugnikalnių, kurie, kaip manyta anksčiau, tyso užgesę milijardus metų.
Tačiau suprasta, kad kai kurie ugnikalniai pagal jų amžiaus skalę – visai jaunikliai, ir išsiveržę buvo vos prieš niekingus kelis milijonus metų. Tad Marsas dar vis seismiškai aktyvus ir gali išsiveržti kad ir rytoj. O štai pagal „Marsio“ atsiųstą planetos mineralų žemėlapį mokslininkai galės atsekti beveik visą planetos formavimosi istoriją ir evoliuciją.
Turint galvoje šiuos atradimus, sunku įsivaizduoti, kokius stebuklus Žemėn atsiųs kitas Europos į Marsą paleidžiamas tyrimų robotas „ExoMars“, kuris, priešingai nei „Marsis“, ne tik skraidys aplink planetą, bet nusileis ir ropos jos paviršiumi jau visai netrukus, 2018-aisiais.
Taip pat skaitykite
Mongolijos kirminas
2013 metų astronominių reiškinių kalendorius
Kaip žmogus turės gyventi Marse?
Kelionė į Žemės gelmes
JAV mokslininkai tikina, kad Marse teka sūrus vanduo
Kas nuplovė marseigį „Opportunity“?
Artimiausiomis dienomis Marsą stebėti bus galima plika akimi
Nikolos Teslos kontaktas su ateiviais
Paaiškėjo, kas yra mįslingasis Saulės sistemos kūnas
Egzoplanetų paieškų laukas – menkas taškelis Paukščių Take
Kad ten sokoado tikrai nera :(((
10 metu tyrinejimo. Gudrus prietaisai. Ir kiek duomenu, ir kiek aistru, ir darbo ateityje, o rezultatuose – klausimu daugiau nei atsakymu. Keista. As galvoju kad atsakymu yra pakankama kad susidaryti pilna Marso vaizda. Per 10 metu, klimatine, atmosferine ir ta pacia seismine situacija, kuri labai blankiai apibudinta. Per 10 metu Marso pavirsius su visais seseliais ir apsvietimais turejo buti nufotografuotas ir pateiktas super tiksliame zemelapyje. As atmetu visokius pasakymus kad 10 metu atgal mes neturejom geros kokybes kameru. Zinoma siandiena yra geresnes technikos. Taigi MES po 10 metu tyrinejomo gaunam tik begales „gal but“, „ko gero“, „spejama“. Kitais zodziais – Oru prognoze per ziniu laida. Del paprastos priezasties – skaitykite atidziai – NACIONALINE aeronautikos ir kosmine administracija – NASA.