18 Pranešimai “Mano susitikimai su dvasiomis”

  1. Paulius parašė:

    As tai tikiu

  2. Mattafixxx parašė:

    Visai tikiu tokiais dalykais, ir man dvasios patinka. (Jai kam buvo nutike toki dalykai is rimto tai parasiekit man nes idomu mano skype huntt_htt)

  3. kritikas parašė:

    gyvenime jokiu sutapimu nebuna ir niekas neatsitinka tik seip sau… Viskas kas nutinka turi priezasti

  4. Ieva parašė:

    Autoriaus rašymo stilius verčia suabejoti dvasių egzistencija.

  5. komentatorius parašė:

    manau,kad dalis tiesos šiame straipsni yra

  6. klyksmas parašė:

    as tai tikiu lb pas mane da i db vaidenas name girgdz sienos atroda kad vaiksto kaskas lasa vanduo is ciaupuo nors jis bun uzsuktas karta susinervaves is antro auksto nulipau paziet nueinu iki ciaupo pist nk nebevarv nei laso tevai jau kviete net kuniga ir tiek igrye tos nesamones bet vistiek vienu momentu buvo nurime bet db vel tas pats i savaite po du tris kartus taip bun o viena karta kas buvo nutike gal ir nepatikesite bet parasysiu krc jau baigiu uzmigt pyst tiesiau i ausi duslus toks kvepavims silts aisq jauciau(gulejau ant sono ) galvoju wtf kas cia buvo langai durys uzdarytos vasara jokio vejelio paskui visa nakti nebeuzmigau ka daryt gal kas patartu nes baig uzpist naktim neissimiegi i mokykla kai suva issekes nueini labiausiai suaktivei tj ziema kaskaodel daugiausia bun tu garsu ka daryt kai kunigai neisvaro tu dvasiu ?

    • Rawr... parašė:

      As tai tikiu ka parasei. Kadangi mano namuose irgi taip yra… As kai ant sono pora kartu miegojau,tai mane prikele kvepavimas tiesiai i veida, bet vesus toks… O tai buvo ziema,taigi is niekur skersvejo negalejo buti… Dar viena karta ( cia gal pries 2-3m.) sedejau virtuvei ir kalbejausi su mama,ji tuo metu plove indus, ir kazkaip pradejom kalbetis apie dvasias. Tada sako mama: O tu zinojai, kad dviasios ir elektra gali keliauti? Ta prasme jei lempos mirksi ir panasiai. As tada pradejau juoktis sakau nenusisnekek,nors seip pati visa gyvenima dvasiomis tikiu nes jau jas pradejau pastebet budama 7m. Tai as atsitojau ant kedes ir pradejau mosikuoti ranka prie lempos ir sakau : dvasia dvasia pasirodyk. Ir juokiausi,tada taip stipriai sumirksejo kelis kartus lempa,as automatiskai sokau nuo kedes atgal ir visa persikus is baimes neturejau ka pasakyti. Mintyse galvojau,o tai prisizaidziau… Mama irgi buvo tuo labai nustebusi,sako: o ka as tau sakiau? Negalima taip daryt. Mama irgi zino,kad pas mus vaidenasi, nes kelis kartus pati man pasakojo,kad kai buvo viena namie ir plove indus, girdejo zingsnius,kad kazkas ateina link jos,o atsisukusi nieko nemate,nes namie nieko nebuvo. Tai sake,kad net indu neplove,ejo i lauka parukyt 😀

    • Laura parašė:

      yra buve ir man panasiu dalyku 😀 ten kur mano mociute gyvena jau ne pirma musu gimines karta gyvena, as ten visa vasara praleidziu, tai pastebejau kad panasus dalykai ir tame name vyksta, jauciu kad ne as viena pastebejau, bet nei mociute nei kiti suauge apie tai nekalba.. visi tie bildesiai ir lempuciu mirksejimai sustiprejo po to kai su pusesere dvasia issikvietem, klausiau kiek sklepu sitam pastate yra, dvasia parode kad 4, 3 radom ( teko linoliauma prapjaut kaikur 😀 )kai paklausiau kur ketvirtas sklepas, nes visur ieskojo, tai adata sukiotis i visas puses pradejo, kai zvake uzgeso tai sviedem adata su visu lapu i sona, ziauriai sirdis plake, tai daugiau nebekvietem..:D

    • agnete parašė:

      Klyksams tu gal su dvasiom zaidei? Nu gal bandei jas kviest? Nes jeigu tu ne priciom, tai gal kas ias seimos kviete tas dvasias. Arba gal namas apsestas. Jeigu pvz. tu isvaziuoji kur nors kokiai savaitei tai buna panasiu dalyku?

    • ltlietuvis parašė:

      ismok rasyt

  7. Justė parašė:

    Aš taip pat būdama maža su drauge kvietėme dvasias mokykloje su žvake ir t.t., net nežinau ar pavyko, bet nuo tų laikų aš dvasiomis tikiu ir bijau tokių dalykų. Gyvenau su tėvais dideliame naujos statybos name. Būdama maža bijodavau pasilikti viena namuose: įsijungdavau kompiuteryje garsiai muziką taip pat televizorių visu garsu, nes kitaip būdavo nejauku vienai. Kartą mane paliko vieną namuose ir aš vėl pasileidau muziką…nuėjus miegoti antrame aukšte į savo kambarį mane naktį iš miego pažadino didelis trenksmas namuose pirmame aukšte. Išsigandau. Pagalvojau tai tik šiaip koks triukšmas. Po kelių sekundžių tie garsai ėmė dažnėti. Ir patys tie garsai skirtingi buvo. Galiausiai supratau, kad kažkas įlipo per pirmo aukšto langą į namo vidų. Išsigandusi priėjau prie durų, vedančių į laiptinę. Pridėjusi ausį prie durų pasiklausiau ir aiškiai girdėjau kaip buvo darinėjamos virtuvės durys pirmame aukšte (jos visada sugirdždėdavo atidarant, uždarant), taip pat žingsnius vaikščiojant po pirmą namo auštą. Tas kelias minutes manau numirsiu, širdis daužėsi kaip pasiutusi. Bėgau į tėvų kambarį ir iš dar tada laidinio telefono paskambinau jiems. Tada pasislėpiau tarybinės sofos patalynės dėžėje…ji sunkiai atsidarydavo. Ir tikriausiai po laiko užmigau. Ryte grįžę tėvai rado mane sofoje :)papasakojau jiems viską ir pati apžiūrėjau namus, langus,durų spynas, niekas nepažeista, nesugadinta pėdsakų prie namo nebuvo. Tėvai pagalvojo, kad aš turbūt kažkokią baimę įsitaisiau (kai vaikai bijo būti vieni ir prisigalvoja visko, kad nepaliktų jų vienų arba fantazuoja
    ), bet ir dabar po daug metų prisimenu tai ir ta siaubinga baimė nupurto.
    Po to įvykio praėjus daug metų, vasarą baigus mokslus grįžau į namus aplankyti tėvus kelioms dienoms. Su mama tvarkėmės pirmajame namo aukšte, aš šlaviau, ji man kažką pasakojo ir mes dėl kažko susiginčijome. Mūsų ginčo metu mus pertraukė durų trenksmas antrame namo aukšte. Mes nutilome, sustingome. Staiga pasigirdo tvirti žingsniai po kambarį su batais, buvo girdėti, kad eina iš vieno kambario į kitą uždarant ir atidarant duris. Persigandau. Mes namuose buvome dviese, langai buvo uždaryti. Paklausiau tyliai mamos ar ir ji girdi tą patį, ji atsakė teigiamai. Sako man tyliai kas ten vaikšto. Atsakiau aš pati nežinau. Mama jau norėjo skambinti tėčiui, bet sakau palaukim, gal išeis pats. Sugniaužiau rankoje laikyta šluota ir sugalvojau užlipti laiptais į antrą aukštą pažiūrėti kas ten. Žiauriai bijodama užlipau pažiūrėti, bet nieko neradau. Durys ir langai buvo uždaryti. Jokio žmogaus. Po to dar ilgai su mama kalbėjomės apie tą įvykį. Ir pagaliau ji manim patikėjo 🙂 Ir tokių vaikščiojimų dar ne kartą buvo. Kunigas namus pašventina vandeniu per kiekvienas Kalėdas kiekvienais metais, bet įvykiai kartojasi. Nieko nepadarysi.

    • agnete parašė:

      Gal egzorcista kviest reikia?
      Bet cia tikriausei daug prrisidejo to kad dvasias kvietei.

  8. Tautvydas parašė:

    Atsimenu mes su draugu vasara buvom nueje i ketvirta forta iejom viskas nrmliai tik pries ieinant buvo sviesu apie 09.00 vakaro nuejom ten mes parukem ir po pora bankiu alaus padarem isejom patys nesupratom baerio viskas tamsu o i laikrodi paziurejo jis sako pize 2 nakties as net sudrebejau pazie jau i savo telefona ziuriu isties 02.14 nei vaidenosi nei ka bet gaunasi kad 2 skarbonkes per 5 valandas isgerem :S

    • agnete parašė:

      Tikriausei del to kad buvo linksma, o kaip linksma visada laikas leciau eina. Man ir taip buvo.

  9. Pats tu durnas. parašė:

    eikit ir kurkit straipsni ,o ne komentaruose rašykit.

  10. anonime parašė:

    Gal kažką žinot apie tą lėlę anabele iš išvarymo?

Palikt komentarą