Papasakosiu kas apie savo susidūrimą su dvasiomis. Tada dar ir buvau vaikas ir su gera drauge kas dieną „žaisdavome“ kviesdavomės dvasias, klausinėdavome įvairių dalykų, kaip mums seksis mokykloj ir panašiai. Ir turbūt dauguma atveju pačios judindavome tą adatą ir net nelabai tikėjome tuo ką darome.
Bet kuo puikiausiai atsimenu, kai kvietėmės dvasią prie miško,kuris buvo už mūsų namų. Eidama vakare apie 21 val namo pažiūrėjau į tą vietą kur mes kvietėmės dvasią ir pamačiau juodą šešėlį. Jis judėjo, tarsi bėgo link manęs, kelias sekundes į jį žiūrėjau, o paskui pati parbėgau namo.
Kita kartą sėdėjau prie lango, taip pat vakare, buvau viena kambaryje, kažką skaičiau ar rašiau, žodžiu mokiausi ir staiga į langą lyk kas atsitrenkė, pakėlusi akis pamačiau lange baltą dėmę, panašią į veidą. Tada labai išsigandusi nuėjau pas tėvus į kambarį, net pamokų nebaigiau ruošti.
Dar pamenu buvo kad draugė tuo metu dar į namų telefoną paskambino,nes mobiliu nebuvo, paskambino verkdama ir sakė, kad bijo būti viena, nes pačios juda spintelės durys. Nuėjusi pas ją ir aš tuo įsitikinau ir tam nebuvo jokio paaiškinimo, nes langai buvo uždaryti, jokio skersvėjo nebuvo.
O kitas atsiminimas taip pat iš vaikystės ir tų pačių istorijų su dvasių kvietimusi, tai, kad su jom šnekėjausi, na jos man neatsakė, bet aiškiai parodė, kad dvasios egzistuoja. Tiesiog buvau viena namie ir vaikščiodama po rūsį kažką išgirdau, lyg moters balsą, aišku išsigandusi išėjau laukan ir mintimis pagalvojau „Dvasia, jei tu čia parodyk man tai, tegu sujuda rūsio durys“- durys po kiek laiko sujudėjo.Pamaniau, kad vejas, nieko tokio. Tada vėl prašiau mintyse „Jie Tu čia tegu suloja šuo“- jis aišku sulojo. Vėl bandžiau save nuraminti, kad tik sutapimas.Tada paprašiau, kad jei ji čia tai tegu ant medžio, mintyse, nes įsivaizdavau kurio, nutupia varna, ne koks kitas paukštis, o varna. Ir ji atskrido, beveik iškart kai pagalvojau ir kai pagalvojau, kad tegu nuskrenda – ji nuskrido.
Ir dar prisimenu,kai karta pas draugę prie namo kvietėmės tas dvasias viena nenorėjo išeiti, kai prašėme, vis atsisukdavo į žodį ne. Siūlą laikė draugė, ji išsigando, pradėjo verkti, kad bus blogai. Tą kartą prieš kviečiantis mums buvo užgesusi žvakė, ant lapo su akimi ir raidėmis vis lipdavo ir guldavosi jos katinas, lyg bandė sutrukdyti ta padaryti. Na, o kai vis gi katiną kelis kartus nuvijome, išsikvietėme tą dvasią.
Nežinau, ar tada mums tikrai kelis kartus buvo pavykę išsikviesti dvasias, bet visa tai ką parašiau tikrai buvo. Ir iki dabar save raminu, kad gal čia tik mūsų fantazija. Bet iš dalies ir tikiu tuo, nes net keliams metams po to praėjus išgirsdavau namuose bildėjimą, naktį girdėjau lyg kas pirštais belstų į stalą, grynai toks garsas.
Na o dar vienas keistas sapnas buvo, kai mano senelis labai sirgo, kankinosi, tiesiog buvo gaila žiūrėti. Jis nieko nebeatpažino, nekalbėjo jau net paskutinėmis dienomis, aš naktį jį sapnavau lyg tolo nuo manęs, mojavo ranka. Lyg atsisveikindamas. Po kelių dienų jis mirė, taip ir nebeatgavęs sveiko proto. Turbūt tas sapnas tik sutapimas, nes vis apie ji galvojau. Juk negalėjo jis dar gyvas būdamas tokiu būdu atsisveikinti su manimi?
Parašė: Lina
As tai tikiu
Visai tikiu tokiais dalykais, ir man dvasios patinka. (Jai kam buvo nutike toki dalykai is rimto tai parasiekit man nes idomu mano skype huntt_htt)
gyvenime jokiu sutapimu nebuna ir niekas neatsitinka tik seip sau… Viskas kas nutinka turi priezasti
Autoriaus rašymo stilius verčia suabejoti dvasių egzistencija.
Tekstas vercia suabejoti autores 12 klases brandos egzamino islaikymu 😀
manau,kad dalis tiesos šiame straipsni yra
as tai tikiu lb pas mane da i db vaidenas name girgdz sienos atroda kad vaiksto kaskas lasa vanduo is ciaupuo nors jis bun uzsuktas karta susinervaves is antro auksto nulipau paziet nueinu iki ciaupo pist nk nebevarv nei laso tevai jau kviete net kuniga ir tiek igrye tos nesamones bet vistiek vienu momentu buvo nurime bet db vel tas pats i savaite po du tris kartus taip bun o viena karta kas buvo nutike gal ir nepatikesite bet parasysiu krc jau baigiu uzmigt pyst tiesiau i ausi duslus toks kvepavims silts aisq jauciau(gulejau ant sono ) galvoju wtf kas cia buvo langai durys uzdarytos vasara jokio vejelio paskui visa nakti nebeuzmigau ka daryt gal kas patartu nes baig uzpist naktim neissimiegi i mokykla kai suva issekes nueini labiausiai suaktivei tj ziema kaskaodel daugiausia bun tu garsu ka daryt kai kunigai neisvaro tu dvasiu ?
As tai tikiu ka parasei. Kadangi mano namuose irgi taip yra… As kai ant sono pora kartu miegojau,tai mane prikele kvepavimas tiesiai i veida, bet vesus toks… O tai buvo ziema,taigi is niekur skersvejo negalejo buti… Dar viena karta ( cia gal pries 2-3m.) sedejau virtuvei ir kalbejausi su mama,ji tuo metu plove indus, ir kazkaip pradejom kalbetis apie dvasias. Tada sako mama: O tu zinojai, kad dviasios ir elektra gali keliauti? Ta prasme jei lempos mirksi ir panasiai. As tada pradejau juoktis sakau nenusisnekek,nors seip pati visa gyvenima dvasiomis tikiu nes jau jas pradejau pastebet budama 7m. Tai as atsitojau ant kedes ir pradejau mosikuoti ranka prie lempos ir sakau : dvasia dvasia pasirodyk. Ir juokiausi,tada taip stipriai sumirksejo kelis kartus lempa,as automatiskai sokau nuo kedes atgal ir visa persikus is baimes neturejau ka pasakyti. Mintyse galvojau,o tai prisizaidziau… Mama irgi buvo tuo labai nustebusi,sako: o ka as tau sakiau? Negalima taip daryt. Mama irgi zino,kad pas mus vaidenasi, nes kelis kartus pati man pasakojo,kad kai buvo viena namie ir plove indus, girdejo zingsnius,kad kazkas ateina link jos,o atsisukusi nieko nemate,nes namie nieko nebuvo. Tai sake,kad net indu neplove,ejo i lauka parukyt 😀
yra buve ir man panasiu dalyku 😀 ten kur mano mociute gyvena jau ne pirma musu gimines karta gyvena, as ten visa vasara praleidziu, tai pastebejau kad panasus dalykai ir tame name vyksta, jauciu kad ne as viena pastebejau, bet nei mociute nei kiti suauge apie tai nekalba.. visi tie bildesiai ir lempuciu mirksejimai sustiprejo po to kai su pusesere dvasia issikvietem, klausiau kiek sklepu sitam pastate yra, dvasia parode kad 4, 3 radom ( teko linoliauma prapjaut kaikur 😀 )kai paklausiau kur ketvirtas sklepas, nes visur ieskojo, tai adata sukiotis i visas puses pradejo, kai zvake uzgeso tai sviedem adata su visu lapu i sona, ziauriai sirdis plake, tai daugiau nebekvietem..:D
Klyksams tu gal su dvasiom zaidei? Nu gal bandei jas kviest? Nes jeigu tu ne priciom, tai gal kas ias seimos kviete tas dvasias. Arba gal namas apsestas. Jeigu pvz. tu isvaziuoji kur nors kokiai savaitei tai buna panasiu dalyku?
ismok rasyt
Aš taip pat būdama maža su drauge kvietėme dvasias mokykloje su žvake ir t.t., net nežinau ar pavyko, bet nuo tų laikų aš dvasiomis tikiu ir bijau tokių dalykų. Gyvenau su tėvais dideliame naujos statybos name. Būdama maža bijodavau pasilikti viena namuose: įsijungdavau kompiuteryje garsiai muziką taip pat televizorių visu garsu, nes kitaip būdavo nejauku vienai. Kartą mane paliko vieną namuose ir aš vėl pasileidau muziką…nuėjus miegoti antrame aukšte į savo kambarį mane naktį iš miego pažadino didelis trenksmas namuose pirmame aukšte. Išsigandau. Pagalvojau tai tik šiaip koks triukšmas. Po kelių sekundžių tie garsai ėmė dažnėti. Ir patys tie garsai skirtingi buvo. Galiausiai supratau, kad kažkas įlipo per pirmo aukšto langą į namo vidų. Išsigandusi priėjau prie durų, vedančių į laiptinę. Pridėjusi ausį prie durų pasiklausiau ir aiškiai girdėjau kaip buvo darinėjamos virtuvės durys pirmame aukšte (jos visada sugirdždėdavo atidarant, uždarant), taip pat žingsnius vaikščiojant po pirmą namo auštą. Tas kelias minutes manau numirsiu, širdis daužėsi kaip pasiutusi. Bėgau į tėvų kambarį ir iš dar tada laidinio telefono paskambinau jiems. Tada pasislėpiau tarybinės sofos patalynės dėžėje…ji sunkiai atsidarydavo. Ir tikriausiai po laiko užmigau. Ryte grįžę tėvai rado mane sofoje :)papasakojau jiems viską ir pati apžiūrėjau namus, langus,durų spynas, niekas nepažeista, nesugadinta pėdsakų prie namo nebuvo. Tėvai pagalvojo, kad aš turbūt kažkokią baimę įsitaisiau (kai vaikai bijo būti vieni ir prisigalvoja visko, kad nepaliktų jų vienų arba fantazuoja
), bet ir dabar po daug metų prisimenu tai ir ta siaubinga baimė nupurto.
Po to įvykio praėjus daug metų, vasarą baigus mokslus grįžau į namus aplankyti tėvus kelioms dienoms. Su mama tvarkėmės pirmajame namo aukšte, aš šlaviau, ji man kažką pasakojo ir mes dėl kažko susiginčijome. Mūsų ginčo metu mus pertraukė durų trenksmas antrame namo aukšte. Mes nutilome, sustingome. Staiga pasigirdo tvirti žingsniai po kambarį su batais, buvo girdėti, kad eina iš vieno kambario į kitą uždarant ir atidarant duris. Persigandau. Mes namuose buvome dviese, langai buvo uždaryti. Paklausiau tyliai mamos ar ir ji girdi tą patį, ji atsakė teigiamai. Sako man tyliai kas ten vaikšto. Atsakiau aš pati nežinau. Mama jau norėjo skambinti tėčiui, bet sakau palaukim, gal išeis pats. Sugniaužiau rankoje laikyta šluota ir sugalvojau užlipti laiptais į antrą aukštą pažiūrėti kas ten. Žiauriai bijodama užlipau pažiūrėti, bet nieko neradau. Durys ir langai buvo uždaryti. Jokio žmogaus. Po to dar ilgai su mama kalbėjomės apie tą įvykį. Ir pagaliau ji manim patikėjo 🙂 Ir tokių vaikščiojimų dar ne kartą buvo. Kunigas namus pašventina vandeniu per kiekvienas Kalėdas kiekvienais metais, bet įvykiai kartojasi. Nieko nepadarysi.
Gal egzorcista kviest reikia?
Bet cia tikriausei daug prrisidejo to kad dvasias kvietei.
Atsimenu mes su draugu vasara buvom nueje i ketvirta forta iejom viskas nrmliai tik pries ieinant buvo sviesu apie 09.00 vakaro nuejom ten mes parukem ir po pora bankiu alaus padarem isejom patys nesupratom baerio viskas tamsu o i laikrodi paziurejo jis sako pize 2 nakties as net sudrebejau pazie jau i savo telefona ziuriu isties 02.14 nei vaidenosi nei ka bet gaunasi kad 2 skarbonkes per 5 valandas isgerem :S
Tikriausei del to kad buvo linksma, o kaip linksma visada laikas leciau eina. Man ir taip buvo.
eikit ir kurkit straipsni ,o ne komentaruose rašykit.
Gal kažką žinot apie tą lėlę anabele iš išvarymo?
KOKIA LĖLĖ ANABELĖ?Prašau papasakok apie ją plačiau…:)))