Pamenu…. kažkada labai pykau, kaip tik riejomės su mama ir staiga… Šalia manęs ant stalo stovėjęs tuščias buteliukas tiesiog nuskrido nuo stalo, visos nutilome, o aš taip keistai pažiūrėjau į tą tamsų kampą į kurį jis nukrito ir pasijutau išties nejaukiai. Trajektorija, kuria jis skrido, nebuvo stati, ta prasme, buteliukas nekrito lengvai, atrodė tarsi nematoma ranka jį nusviedė.
Veliau, tą mėnesį aš išvažiavau trumpam iš namų ir man paskambino mano močiutė ir pranešė, kad namuose skraido daiktai, t.y. vonioje nuo spintelės nulėkė sunkus kvepalų buteliukas, bet net nesudužo, tik, esą, skleidė labai trankų garsą. Aišku, kaip įprasta, tokius įvykius lydėjo keisti, kupini dvasių ir vaiduoklių sapnai. Juose aš su žvake rankoje bandydavau išvaryti žmones gąsdinusius dvasias.
Dar anksčiau.. Praeitos vasaros pradžioje, pabuvusi stovykloje (kurioje būnant viena draugė naktį matė baltą švieselę palubėje, šeimininkas tikino jas matantis nuolat, kurioje mane apėmė slogus šaltas jausmas ir noras deginti žvakes), apsuptoje 3 kapinių, grįžusios namo su draugėm pradėjom jaustis nejaukiai, lyg kažkas dar butų šalia, lyg kažkas vaidentųsi, padaugėjo varnų prie namų, visur keistai sutikdavome katinus. Tai tikrai erzindavo ir baugindavo. Nenori grįžt namo, vakarais negali užmigti, nes bijai ir tau neramu, pats nežinai dėl ko, visur tik vaidenasi, o kai užmerki akis, beveik girdi, kaip tamsa ateina link tavęs. Pagaliau užmiegi ir staiga, tavo apsnudusią sąmonę perrėžia aštrus (net nežinau kaip tai pavadinti) garsas. Persigandęs atsibundi. Apsidžiaugi, jei nepamatai virš tavęs kabančio tamsaus miglos debesio, bala žino iš kur atsiradusio ir eini toliau miegoti. Sunku su tom dvasiom. Bet smagiausia būna: kai giedra vasaros naktis, bet staiga uz lango sušnara lapai, pakyla, sucypia vejas, kažkas pabeldžia į langą, tu atsikeli nuo lovos ir staiga į tave atskrieja mažas šviečiantis kamuoliukas, perveria tave kiaurai ir kažkur dingsta.
Išvis smagiausia: kai naktį esi įbedęs žvilgsnį į šviesos kvadratą gretimam kambarį, o jame praslenka šešėlis, nors patalpa tuščia. Tada žiūri tv ir viena akim matai, kaip iš to kambario grindim atslenka šešėlis.
Kartą senai. Gal užužužpraeitą vasarą stovyklavom Žagarėje, ten gražu, daug senove prisismelkusių vietų, piliakalnių, griuvėsių. Jau pirmą dieną pasijutau lyg bučiau su visais, bet kartu ir kažkur kitur, jaučiausi lyg apkvaitusi, pradėjau viena klaidžioti po šalia esantį mišką ir piešti. Buvo gražus vakaras, saulė beveik leidosi. Ėjau miško takeliu supykusi ant viso pasaulio. Vis atsisukdavau nes lyg išgirsdavau balsus, džiaugsmingai atsivejančius mane. Pagaliau radau tobulą vietą piešimui, ramu, gera, nuošalu. Tik tie balsai ir nuolatinis grežiojimąsis kažko vis ieškant trukdė susikaupti.
Vieną kartą atsisukus pamačiau mergaitę, dievaži, o ten tik krūmas! Antrą kartą- moterį, trečią kart- vyrą, jie buvo senoviškai apsirengę, su skrybėlėm. Tada šalia manęs užsidegė žolė, ir iškart užgęso, bandant man akimis ją pagauti. Taip 3 kartus. Tada nusprendžiau pasišalinti.
Grįžau į stovyklavietę. Pamačiau, kad ten nieko gero ir patraukiau toliau gražių vaizdų medžioti. Ėjau keliu, o man už nugaros vis juokėsi ir šlamėjo. Priėjau tamsų niurų upeliūkštį apaugusį brūzgynais. Norėjau ten eiti, bet staiga, mane kažkas pakvietė vardu. Aš viską, kaip ir prieš tai suverčiau miego trūkumui ir apgadintiems nervams. Bet eiti toliau kažko nebenorėjau. Nuėjau kitu keliu.
Vieta nuošali, net plentu mašinos nevažinėjo. Vėl pradėjau girdėti šnaresį, juoką. Priėjau to upeliūkščio išplatėjimą. Garsai paaštrėjo. Aš paspartinau žingsnį, pradėjau bėgti. Pribėgau žalią lauką, kuris ribojosi su tuo miglotu mišku, upeliukas baigėsi. Užrašas ant lentelės „žydų kapinės“ privertė mane susivokti, kur valkiojuosi. Už nugaros išgirdau ateinantį žmogų, atsisukau pažiūrėt, o ten nieko nėra. Parskuodžiau atgal į stovyklą. Atrodė, kad kažkas vijasi, nuolat atsisukinėdavau.
Po to karto patikėjau, kad aš tikrai beprotė, bet kai papasakojau artimiesiems ir draugams jie žiūrėjo į mane pašiurpę ir patikino, kad net lakiausios fantazijos menininku būnant neįmanoma tiek prisigalvot. Bet kas juokingiausia, kad išsigandau tik kai papasakojau kitiems ir kai jie išsigando.
Baisu, kai dvasių bijai. Jų pilna aplink, bet reikia stengtis jų savo elgesiu ar mintimis nepritraukti. Aišku, būna ir tik šiaip atklydusių, blogiausia, kad niekad negali žinot, ar ilgam jos pas tave.
Atsiuntė: Gabrielė
Gabriele, siūlyčiau tau ir tavo nematomiems draugams apsilankyti http://www.psichologine-pagalba.lt arba panašioje svetainėje. Tai padės sugrįžti į normalų gyvenimą…
Idomi pastaba bet turiu pripazinti kad rasymo stilius – uzkabino. Ypac pradzioj su tais visais daugtaskiais ir taip toliau, jeigu ji beprote tuomet labai panasi i ta personaza is Thomas Harris trilogijos Kanibala Lekteri. O kaip del straipsnio tai na as nemanau kad tai labai tikra, turiu dvi teorijas arba mergina per vasara turi daug laiko ir kuria neblogas istorijas arba del seniau patirto nutikimo su tuo buteliu kasantras nutikimas kurio paaiskinimas nera pasiekiamas ranka yra aiskinamas kaip fenomenalus dvasiu kontaktas. P.S as sia vasarike kiek labiau pradejau dometis situo visu reikalu su dvasiomis ir astraliniu pasauliu tai norejau paprasyti gal jus seni sio forumo „vilkai“ ar siaip idomiu istoriju prilaikantis personos galetumet nepatingeti ir pazerti savo zinias sia tema man ?
Nelabai supratau ka tuo norejai pasakyti, nes tavo sakiniai nerislus kaip 5ecio sapaliones ir mintys sokineja^^ o tai kokie paaiskinimai yra ranka pasiekiami, tavo manymu??o.o pazerk savo perliuku, ponuli. p.s. oooo taip, daugtaskiai tikrai yra beprotybes pozymis>> daunas
tau tikrai reiketu kreiptis i psichologa…
As tau pasiulyciau susidegint,bet kazin,ar paklausysi mano patarimo^^
kokie skeptikai vieni čia susirinkę…
I’m impressed by your writing. Are you a professional or just very knaeeldgwoble?
Tou blogiau ira nekreipt i jas demesio, jos neustos, veliau jos prades bougint tavo vaikus ir siap kitus seimos narius, supranti jei jos tave taip gasdina ir meto visur daiktus, sako tavo varda, reiskia jiems kasko nou taves reikia, gal pagalbos. Jie nenori gasdint, jie tik nori kad tu pastebetum jas. bandyk isiaiskint ko jos nori, nes jos bereikalo nebaugina zmoniu, ira vienas budas. Nueik nakti kur nors kur tau atrodo kad dvasios daugiausia gasdina tave, pvz tavo kambary, salione, patarciau su draugu tai daryt nes pati viena gali isigast; buk rami pasimk du krozektorius ir padek jas ant stalo, paziurek kad veiktu abudu krozektoriai, buk rami ir paasking dvasiai ka daryt; “ dvasios, matot ira du krozektoriai, as noriu jums padeti, nieko blogo nenoriu, as jusu tik noriu paklausti klausimu o jus jeigu atsakote „taip“ ijunkite abudu krozektorius, jei „ne“ tik viena.“ bet sitas budas nevisados veikia ziurint ar dvasios turi ten energijos ir tt. gal esi pastebejusi kad lempos kartais pradeda mirkcioti? tai reiskia kad jos kaupia energija is sviesos kad sugebetu pakelti koki nors daikta, tai patarciau pasimt zvakiu ir uzdekt kad jos is kaskur gautu energijos, nes tada bus didesnis sansas jos sitas budas su jom pasikalbeti veiks.. 🙂 As tik tiek zinau kaip tau padeti, bet tesiog nebijok ju, daugelis dvasiu kurios kvieca tave ira geros, nes jos nori pagalbos, daugiausia blogu buna kai zmones kviecia jas, tad nera ko bijot. 😉
atsiprasau uz klaidas, as Lietuviskai nelabai rasyt moku kadangi nou 8 metu gyvenu kitoje sali.. =/
hmmm…
šiaip geros dvasios kiek žinau yra aukščiau nei mes. t.y ne žemėje. tad jos yra nelabai geros.
kiek zinau jei dvasia mirsta nou senatves, ligos ar dar kokios naturalio ivikio tada jos ten eina i sviesa ar kaska panasaus. Jei zmogus ira nuzudytas tada jie pasilieka nes jie nesupranta nieko, arba siap turi neuzbaiktu reikalu, kad veliau patektu i sviesa, kiek zinau, tai jie pradeda jieskot pagalbos, bet zmones ju bijo.
Nieko tokio;D na as su jomis kontaktuoti isvis vengiu,anksciau apie tai daugiau galvodavau,gal del to,juk mintys realizuojasi
aš tai laaaaabai, laaaaaaabai norėčiau pakontaktuoti su dvasiomis, bet jaučiu vos tik jos pradėtų kažką daryt, aš pridėčiau į kelnes ;DDD ;DDD.
Kodel nori?o.o
kodėl norėčiau? nes įdomu man ir tiek ;). juk neįprasta kontaktuot su dvasiom bent jau man, vis būtų kažkas naujo :).
Jah jah, kai pagalvoji, tikrai nuostabus budas kaip praskraidinti diena.. ar nakti o.o >:D
tai su draugais bandyk. bet tai ira pavojinga. nebent tu esi kaip as, nebijai gyvent, nebyjai ir mirt tai tau px.. ;D
„Tada šalia manęs užsidegė žolė…“ Vaidenimosi priezastys aiskios
PASHOL:DDDDDDDDDD
užužužužužužužužužužužužužužužužužužužužužpraeita vasara man tas pats nutiko
Kai bunu tyloje, pvz. nakti bandau uzmigti, amzinai jauciu kad kazkas salia kartais net mane liecia o kai buna blogas oras man girdisi kaskieno zingsniai. Seniau maniau, kad pas mane per daug laki vaizduote, bet pas kaikurius zmones dedasi keistesni dalykai ;//
Tu išrinktoji, nes gali bendrauti su dvasių pasauliu ,kaip iprasi nieks tavęs nebebaugins visa tai tau atrodis naturalu. Kaip susitiksi dvasią ,gal būt per ją susitikti galėsi ir pabendrauti su mirusiais artimaisiais tu tik pagalvok :).
(nesakau,kad netikiu)bet kaip iš filmo akys.
I’m not easily imeespsrd. . . but that’s impressing me! 🙂