Inuaki. Reptilija manyje gyvena (I dalis)

Aryana Havah (Ariana Chava) „Inuaki. Reptilija manyje gyvena“ Tai, Rumunijoje gyvenančios psichologės , Ariana Chava pokalbis, su neįprastu berniuku, kuris sako kad praeitą savo įsikūnijimą gyveno planetoje Inua, kurį randasi šalia Oriono. Dialogo metu Deividas pasakoja Arianai apie tą planetą, gyvenimą joje, o taip pat mūsų planetą žemę ir jo atėjimo į žemę tikslą.

Aryana: Koks tavo vardas, čia, žemėje ?
Deividas: Deividas.
A.: Ar turi daugiau vardu ?
D.: Dabar ne, aš turėjau daug vardų, bet dabar tik vienas.
A.: Kaip man reikėtų tave vadinti ?
D.: Deividu.
A.: Kodėl ?
D.: Nes dabar tai mano vardas.
A.: Esi sakęs, kad atvykai iš kitos planetos reinkarnuodamasis. Ar žinai kaip vadinasi ta planeta ?
D.: Ji vadinasi Inua ir yra šalia Oriono.
A.: Ir jos gyventojai taip pat vadinasi Inua ?
D.: Ne, jie vadinasi Inuaki.
A.: Vadinasi tu Inuaki ?
D.: Aš buvau Inuaki, dabar aš-žemietis.
A.: Kaip atrodo tavo buvusi planeta ?
D.: Ji gražesnė už žemę.
A.: Reljefas toks pats ?
D.: Panašiai – ten yra kalnai, vanduo, laukai, tik augalai kitokie. Medžių spalva ten panaši į sidabrinę, tik dar baltesnė.
A.: Ar ten būna metų laikai ?
D.: Taip, tik ne taip kaip čia. Ten nebūna žiemos ir sniego, tik lietus. Medžių lapai niekada nenukrenta ir nebūna taip karšta kaip čia vasarą.
A.: Ten yra jūros ir vandenynai ?
D.: Taip, jūras vadina avata, o vandenynus surim. Yra žuvų, tik jų kitokia spalva. Apskritai, ten viskas kitos spalvos.
A.: O kokios ten spalvos ?
D.: Nežinau, tiesiog kitokios. Tie patys atspalviai tik baltesni. Raudona nepanaši į jūsiškę raudoną, ji labiau raudonai balta.
A.: Tai gal rožinė ?
D.: Ne, ne tokia ryški, lyg ant jos būtu dar sluoksnis baltos.
A.: O Inuaki, kaip jie atrodo ? Jie – žmonės ?
D.: Ne, jie Inuaki. Panašūs į driežus, bet taip pat ir į žmones.
A.: Tai jie – reptilijos ?
D.: Ne, jie – Inuaki.
A.: Gal galėtum man vieną jų apibūdinti ?
D.: Jie aukšti, panašiai kaip šita spinta ( 2m.) vaikšto ant kojų, turi dvi rankas, kaip ir mes, bet tik tris pirštus, dar jie turi plačią ir labai stiprią uodegą. Jų oda balta, o akys violetiniai auksinės. Kalba kaip mes, ir kaip jie.
A.: Ką reiškia „kaip jie“ ?
D.: Reiškia mintimis. Jie sako ką nors mintimis ir kiti juos girdi.
A.: Taip pat kaip ir tu gauni žinias ?
D.: Tikrai taip.
A.: O jų oda su žvynais ?
D.: Ne, ji barchatinė, švelni, panaši į mūsų. Tik jie neturi nei plaukų nei antakių.
A.: O jie turi dantis ?
D.: Taip.
A.: Ką valgo Inuaki ?
D.: Tą, ką ir mes, tik be mėsos. Jie valgo tai, ką mes vadiname vaisiais, daržovėmis ir šakniavaisiais.
A.: Ar jie tai augina taip pat kaip ir mes ?
D.: Panašiai, tik tam nereikia tiek daug laiko.
A.: Kaip tai?
D.: Ten reikia pasodinti sėklas, įpilti kažko panašaus į vandenį ir pagalvoti apie tai, kada norėtume, kad vaisius užaugtų, ir tai užaugs būtent tada, kada tu nusprendei.
A.: Tai jei aš jau rytoj norėsiu obuolių, tai jau ryt juos bus galima skinti?
D.: Ne taip greitai. Trumpiausias laikotarpis – du apsisukimai.
A.: Kokie apsisukimai?
D.: Planetos apsisukimai apie savo ašį. Apie 5 žemės dienos.
A.: Ir visi užsiima derliaus nuėmimu?
D.: Taip, bet jeigu tu, pavyzdžiui, pamiršai pagalvoti laiku, tai gali paprašyti kitų, visi pasiruošę padėti. Bet taip būna labai retai.
A.: O kaip vyksta tas stebuklas? Kaip Inuakam pavyksta gauti viską, ko jie nori? Ar tai stebuklinga žemė?
D.: Kažkuria prasme taip. Žemė ten skiriasi labai stipriai. Ji švari. Bet to tikrai nepakanka. Svarbu ketinimas. Tu Matricos ko nors prašai ir tai išsipildo nežiūrint į tai, ko prašai. Jie niekada neprašo daugiau nei jiems reikia. Nė kiek. Viskas šviežia. Laikyti maistą šaldytuve nėra jokios prasmės, kai galima gauti bet ką, bet kuriuo metu. Nėra prasmės prašyti daugiau, kadangi tai reikštų prarasti, o tai Matricai nepatinka.
A.: Ir kaip tai vyksta ? Sodini grūdą ir galvoji kada jis turėtų prinokti ?
D.: Panašiai. Sodini grūdą, palieji jį kažkuo panašiu į vandenį, pripildai jį šviesa ir meile, o po to prašai, kad jis susijungtų su savo universaliąją Matrica, iš kurios jis gali gauti visą reikalingą informaciją apie tai, kaip jam prinokti tuo metu, kada tau to reikia. Tuo metu grūde įsižiebia šviesa, kuri kaip plono siūlo spindulys sujungia jį su matrica. Taip prasideda procesas.
A.: O po to kai tu nuskynei vaisius ir daržoves, kas atsitinka su augalu ?
D.: Jis liks, tik jo vėlesni vaisiai bus panaudoti kaip sėkla. Paskui jis nudžius ir tu paprašysi, kad jis greitai išsiskaidytų į dalis, iš kurių buvo sukurtas, kad nesudarytų balasto planetai.
A.: Gautųsi, kad pas jus nebūna šiukšlių ?
D.: Beveik ne. Pas juos nebūna šiukšlių, nes jie nenaudoja įpakavimų. Bet jei kartais reikia ką nors išmesti, tai nunešama į specialią vietą, kur dirbantys Inuakai padeda tai išskaidyti į pradines daleles.
Dėl to ten neegzistuoja kalnai šiukšlių ir išmestų daiktų.
A.: Gerai, o jei kas nors sugalvos nenešti šiukšlių į specialią vietą, o išmes gatvėje ?
D.: O kodėl kažkam reikėtų tai daryti, niekada apie tai negirdėjau. Tame tiesiog nėra prasmės.
A.: O pas jus yra automobilių ar kitokių transporto priemonių ?
D.: Kažkas panašaus yra. Už planetos ribų mes skraidome tokiais aparatais, kuriuos žemiečiai vadina skraidančiom lėkštėm. O pačioje planetoje panašiais, tik mažesniais aparatais.
A.: Kokį kurą jūs naudojate ?
D.: Mes nenaudojame kuro. Tai kažkas panašaus į amžinąjį variklį. Jie dirba amžinai, be kuro, o ant jų uždėta kažkas panašaus į magnetinius žiedus su priešingais poliais kurie sukuria lauką, kuris aktyvuojamas tuom, kas žemėje vadinama Merkaba. Minties pagalba aktyvuojami du tetraedrai, kurių viduje yra magnetai, kurie sukasi sukurdami tam tikrą jėgos lauką, kuris priverčia aparatą judėti.
Keičiant poliariškumus, galima kilti arba leistis, o pakreipiant juos į šoną – keisti skridimo kryptį. Tai daroma šalmo pagalba, kuris dedamas ant galvos ir yra sujungtas su aparato valdymo sistema.
A.: Tai reiškia jis yra valdomas valios jėga ?
D.: Taip, mintimis. Bet be magnetų tai neveiktų.
A.: Iš ko padaryti tie aparatai ?
D.: Iš metalo, kurio pas mus žemėje nėra. Tiesą sakant, tai 5 metalų junginys. Juos gamina naudodami šviesos spindulius, kuriuos išgauna su didelių kristalų pagalba.
A.: Ar kiekvienas gali turėti tokį aparatą ?
D.: Taip, tik jei jam tikrai reikia.
A.: O jei tu turi tokį aparatą, ar jis pas tave lieka visam laikui, nežiūrint naudojies tu juo ar ne ?
D.: Ne, tie aparatai priklauso visiems. Jei tau jo nereikia, tu jį grąžini ten, iš kur paėmei. Nėra prasmės laikyti jį sau, jei jis tau nereikalingas, kai juo gali pasinaudoti kiti, kam to reikia.
A.: Ar už juos reikia mokėti, apskritai pinigai egzistuoja ?
D.: Ne, ten nėra pinigų. Jie nereikalingi. Kiekvienas dirba tada, kada reikia ir kiek reikia. Padeda, kai jo to prašo, ir turi viską ko jam tik gali prireikti.
A.: Ar pas jus yra valdžia ?
D.: Tam tikra prasme taip. Kas 260 planetos apsisukimų yra išrenkamas valdytojas ir 12 patarėjų. Panašiai kaip rinkimai žemėje, tik niekas negali būti išrinktas du kartus iš eilės.
A.: Tikriausiai tai geras darbas ?
D.: Taip, kiekvienas jį atlieka su atsidavimu ir optimizmu. O jeigu nori, kad viskas būtų gerai, tau tikrai pavyks.
A.: Pas jus būna vaikų ?
D.: Taip, bet kitokiu būdu. Kai nusprendžiama, kad reikalinga nauja jėga, randami norintys, jie pradeda palikuonis, kurie gyvena specialioje, ypatingai įrengtoje vietoje, kur viskas optimaliai pritaikyta jų vystymuisi. Tai – kaip vaikų darželis, jie ten turi viską ko jiems reikia. Ten jie susipažįsta su istorija, elgesio taisyklėm, meditacija, telepatija, augalų auginimu, technika ir daug kitų dalykų. Juos mokina vyresni, labiau patyrę inuakai. Patys mažiausi gali matytis su tėvais kiek tik panorėję ir atvirkščiai. Bet kokiu atveju jie gali bendrauti telepatiškai, taip kad atstumai ten neturi jokios įtakos.
A.: Ar palikuonis gimsta gyvi ar iš kiaušinių kaip reptilijų ?
D.: Jie gimsta gyvi, tiksliau, jie negimsta, o būna pradėti specialiose vietose, kaip embrionai. Tėvai tik palieka savo genetinę informaciją. Jų augimas visiškai kontroliuojamas. Jie nebūna sergantys ir negimsta su genetiniais nukrypimais.
A.: O namas, daiktai, lieka vaikams, galima tai perduoti kaip palikimą ?
D.: Jeigu norite. Bet tai neturi prasmės. Visiems padedama save realizuoti. Nėra reikalo imti kažką iš kitų, kai tu gali gauti viską ką tik panorėjęs.
A.: O pavyzdžiui šeimos vertybės ? Egzistuoja kas nors tokio ?
D.: Ne, juk tai beprasmiška. Pas mus yra aukso, bet jis naudojamas gaminant skraidančius aparatus ir įvairiems lydiniams. Nėra prasmės nešioti metalą ant kūno – jis pažeidžia energetinį lauką.
A.: Čia jis labai vertinamas.
D.: Taip, čia jis duoda tam tikrą statusą, nusako tavo vietą visuomenėje. Bet ten nėra reikalo pasirodyti kažkuo, kuom tu iš tikrųjų nesi. Ten visi žino su kuom bendrauja, kokias žinias ir sugebėjimus turi tas asmuo.
A.: Kaip suprantu ten visi daugmaž vienodo lygio ?
D.: Panašiai, tik kiekvienas turi skirtingą patirtį ir sugebėjimus. Vieni labiau nusimano statybose, kiti moksle ar augalų srityje. Nors pradžioje ten moko visko ir tik vėliau pasirenkama tai, kas labiau domina.
A.: Pas jūs būna poros, kaip vyras ir žmona, lyties skirtumai ?
D.: Yra skirtingos lytys, poros, bet ne taip kaip čia. Ten niekas tavęs neverčia pasilikti kartu jeigu tu to daugiau nenori. Bet kuriuo metu tu gali pasilikti vienas arba susirasti kitą porą. Taip pat suaugę vaikai gali pasilikti su tėvais, bet to paprastai nebūna. Galima, bet to niekam nereikia. Ten visi draugai.
A.: Ten susitikinėja taip kaip čia, per šventes, vakarėlius ?
D.: Visi susitinka tada kada nori, bet nesu matęs tokių švenčių kaip čia.
A.: O jei kas susipyktų su kaimynu ?
D.: To nebūna. Niekada nesu girdėjęs kad taip būtu. Bet jei jau būna nesutarimų, sušaukia pasitarimą ir kreipiasi į teisės kodeksą. Bet to jau labai seniai nebuvo.
A.: Kas yra „teisės kodeksas“?
D.: Tai didžiulis kristalas kuriame mūsų protėviai paliko įrašytas svarbiausias taisykles, kurios be kita ko yra universalios visoje visatoje. Jei tau iškyla kokia problema, reikia padėti ranką ant kristalo ir jis atsiųs į tavo pasąmonę sprendimą, kuris atitinka ten surašytas taisykles. A.: Kaip jis atsiunčia tokį sprendimą ?

D.: Aš pats nežinau, nes niekada to nedariau. Bet, manau, kad tai vaizdai, kurie parodo, kaip reikėtų pasielgti.
A.: Ir tuom naudojasi.
D.: Žinoma.
A.: Na, gerai, o jeigu kas nors pasakytų, kad jis to nenori, kad toks sprendimas jo netenkina ?
D.: To paprasčiausiai negali būti. Kaip tu gali atmesti tai, kas tau buvo nurodyta. Visi laikosi tų sprendimų.
A.: O sakykim, jeigu kažkas tiek supykęs, kad sugalvos nužudyti kitą ?
D.: (Leipdamas iš juoko) Nužudyti kitą….tai neįmanoma. Nužudyti kitą reiškia nužudyti save patį. Nužudant įvyksta Matricos pažeidimas, kuris grįžta tau su pačiom negatyviausiom pasekmėm. Apie tai niekam nekyla net minties. Jie tiesiog nežino ką reiškia daryti kitam blogą. Jie net neįsivaizduoja, kad tai yra įmanoma. Taip, lyg tai paprasčiausiai neegzistuotų.
A.: Bet kažkada jūsų planetoje tai buvo įmanoma ?
D.: Taip, bet tai buvo labai seniai.
A.: Kaip seniai ?
D.: (po ilgo mastymo) Gal prieš kokius 500 000 metų. Ar galėtume mes jau šiandien baigti ?
A.: Žinoma.

A.: Pamaniau, gal papasakotum man smulkiau, kaip gyvena Inuakai. Ar jie turi nuosavus namus, ar gyvena visi bendrai ?
D.: Jie visi turi nuosavus namus. Tik namai netokie kaip čia. Ir nebūna daugiaaukščių namų.
A.: Tada kokie pas juos namai ?
D.: Jie po žeme. Jie suprato, kad nėra prasmės statyti namus žemės paviršiuje, kadangi prarandama labai daug žemės ploto. Viskas išnaudojama optimaliausiai. Juk žemę virš namo galima apdirbti.
A.: Iš ko statomi namai ?
D.: Sienos daromos iš tam tikro tipo smėlio, kuris maišomas su smulkintais įvairiais kristalais. Ta masė sulydoma specialiais spinduliais ir iš jos daromos plytos, kurias galima pjaustyti pagal reikalingus išmatavimus. Jos dedamos ant žemės ir sujungiamos, išgaunant idealų kubą.
A.: Ar būna baldai ?
D.: Taip, bet kitokie. Visi baldai gaminami iš natūralių medžiagų. Kai ko labai panašaus į bambuką ir medieną. Bet plastmasė ten neegzistuoja.
A.: Ar jie vaikšto nuogi ?
D.: Taip, būtų labai keista, jei kas nors apsirengtų.
A.: Ar jiems nešalta ?
D.: Ne, jei kam nors būna šalta, tai jie prašo Universaliosios Matricos šilumos.
A.: Kaip tai ?
D.: Jeigu man šalta tai aš susijungiu su Universaliąją Matrica ir paprašau šilumos. Tada mano kūnas sušyla ir šalčio jausmas prapuola. Lyg pats kūnas man padėtų.
A.: Ar gali daryti tai ir čia ?
D.: Taip. Bet efektas ilgai neišsilaiko, per daug trukdžių.
A.: O kaip gaunama šviesa ?
D.: Taip pat. Prašo šviesos iš Universaliosios Matricos ir ją gauna.
A.: Ar tai reiškia, kad jeigu aš dabar paprašysiu šviesos ir susijungsiu su Matrica, kambarys nušvis ?
D.: Žinoma ne. Čia tai kol kas neįmanoma, bet bus. Šiuo metu egzistuoja trukdžiai. Ir nei tu, nei kas kitas negali padaryti nieko panašaus. Net jeigu tau labai susikoncentravus ir pavyktų tai padaryti, rezultatas vis tiek tuoj pat pradingtų. Tam trukdo morfogeninis žemės laukas.
A.: Sakei, kad kol kas ne. Ar tai bus įmanoma ?
D.: Net greičiau, nei tu gali tai įsivaizduoti.
A.: Kada ?
D.: Gana greitai. Galiu pasakyti tik tiek, kad tu tai pamatysi.
A.: Galbūt kitame gyvenime ?
D.: Ne, tikrai dar šiame.
A.: Ar negalėtum papasakoti daugiau ?
D.: Netrukus planetoje įvyks kvantinis šuolis…
A.: Ar kalbi apie 2012m. ?
D.: Taip, planeta pereis į penktą dimensiją, ir tada….
A.: Kaip mes galim atsirasti penktoje dimensijoje, jei mes esame trečioje, mes ką, peršoksim per vieną ?
D.: Mes esame ketvirtoje. (iš 3 į 4 dimensiją žemė pereidinėjo nuo 1991metų. vert. past.)
A.: Ne, pas mus trimatė realybė. Tai visi žino.
D.: Tie, kas neskaičiuoja laiko, kaip ketvirtojo.
A.: Laikas – tai matavimo vienetas ?
D.: Kaip ir ilgis, plotis ir aukštis.
A.: Taip, bet tai juk sugalvota žmonių.
D.: Ir ilgis, ir plotis, ir aukštis, ir viskas ką galima apskaičiuoti ir suskaičiuoti yra išrasta žmonių.
A.: Tai mes taip tiesiog ir įeisim į penktą išmatavimą ?
D.: Panašiai, tik prieš tai mums dar teks suvokti ir įsisąmoninti daugybę įvairiausių aspektų, susijusių su realybe. Taip pat, pavyzdžiui, kaip yra su tais išmatavimais.
A.: Nori pasakyti, kad mes tiesiog nuėję miegoti kitą dieną tiesiog prabusime penktame išmatavime ?
D.: Ne, mes užmigę neprabusim penktame išmatavime. Iki to laiko žemėje įvyks daug pasikeitimų, kurie bus pranašiški ženklai. Pats perėjimas truks apie tris mėnesius ir per tuos tris mėnesius mes suprasime, kas iš tiesų yra tas ketvirtasis išmatavimas.
A.: Apie kokius ženklus tu kalbi ?
D.: Pirmiausia, lemiami bus 2009 metai. Antroje pusėje žemė patirs didžiulius kataklizmus. Vanduo atkeršys už žemę. Daug miestų ir valstybių bus užtvindyta. Paskui padidės vulkaninis aktyvumas – žemė pažadins net tuos ugnikalnius kurie, kaip buvo manoma, seniai užgesę. Padaugės žemės drebėjimų ir labai įvairiose vietose. 2011 metais žmonija susidurs su stipriausia saulės iškrova kuri išves iš rikiuotės elektros energijos tiekimą ir jo nebus įmanoma atstatyti. Elektromagnetinės audros neatstatomai ištrins informacines sistemas, daugiau jomis bus neįmanoma naudotis.
A.: O tu kartais nežinai, kada išskrenda kitas erdvėlaivis į Inuą, gal aš galėčiau nusipirkti bilietuką ?
D.: Deja, ta kryptimi reisai neegzistuoja.
A.: Iš tavo pasakojimo supratau, kad mūsų laukia tamsus laikotarpis.
D.: Žemė turi išsivalyti ir mums teks praeiti per tai kartu su ja. Tai bus sunkus laikotarpis, bet tai kas seks po to, visą tai atpirks. Tai jau bus kitas pasaulis. Nežinau, kaip tau paaiškinti, kad tu suprastum. Tai reikia pamatyti, pergyventi, kitaip negalima.
A.: Galbūt utopinis pasaulis ? Būtų gerai, jei mes prabustume tobulame pasaulyje.
D.: Po to taip ir bus, tik ne iš karto. Turi praeiti keli metai visiškos sumaišties. Tuo metu viskas keisis, viską teks permąstyti. Įskaitant mokslą ir religiją.
A.: Kaip manai, kiek laiko truks tas persitvarkymo laikotarpis ?
D.: Tris – penkis žemės metus.
A.: Prieš ar po 2012 metų ?
D.: Po. Be to, mums teks suvokti, kad mes ne vieni šioje visatoje.
A.: Kiek aš žinau, 2012 metais žemė susilygins su galaktikos centru, kas iš tiesų yra juodoji skylė. Ar galėtum papasakoti kas yra juodoji skylė ?
D.: Juodoji skylė – tai vieta kurioje neegzistuoja dimensijos. Visiška tuštuma. Kažkas panašaus į nulinį visatos tašką. Joje neegzistuoja niekas.
A.: Visiškai nieko ? Kam tada to reikia ?
D.: Tai vieta, kurioje pritraukianti milžiniška besisukanti jėga sutraukia visas galaktikos šiukšles. Čia įtraukiamos užgesusios planetos, asteroidai, kometos, dulkės. Gali palyginti tai su milžinišku dulkių siurbliu. Viskas kas ten papuola, išsiskaido, susitraukia iki subatominio lygio, o po to pavirsta energija. Taip niekas nepradingsta veltui. Tai egzistuoja nuo pradžių pradžios, bet, žinoma, tai galima sukurti ir dirbtiniu būdu.
A.: Kaip ?
D.: Minčių ir milžiniško kristalo pagalba. Projektuojant idėjas į kristalą sukuriama sustiprinta minties jėga, kuri tam tikru būdu įtakoja Matricą, kuri formuoja fizinį planą. Ir sukuria kanalą panašų į tunelį, kuris suspaudžia erdvę, sukurdamas jungties tašką tarp visatų.
A.: Tai reikštu kad egzistuoja daug visatų ?
D.: Jų dešimt.
A.: Ir kiekviena iš jų tokia kaip jūsų ?
D.: Kiekviena individualiai skirtinga. Kiekviena iš jų savarankiška ir sukurta savaip.
A.: Ar Dievas valdo visas jas ?
D.: Priklauso nuo to, apie kokį Dievą kalbi.
A.: Apie tą kuriam mes meldžiamės.
D.: Taip mes meldžiamės Dievui, kurį paveldėjome, bet jis nėra Kūrėjas. Kiekviena visata turi savo Kūrėją ir savas būtybes vadovus, bet virš viso to yra dar kažkas daugiau, neaprėpiamo, energijos formoje, ką mes galėtume vadinti Aukščiausiuoju Dievu, Šaltiniu, Absoliutu. Viskas kas sukurta yra jame. Visos visatos, pasauliai, kiti Dievai, vadovai ir būtybės. Jis apima viską.
A.: O už jo dar kas nors egzistuoja ?
D.: Nežinau, nemanau… Nemanau kad kas nors žino.
A.: O jeigu jis dalis dar kito Dievo ?
D.: Mintis įdomi, bet pas Inukus viskas parašyta teisės kodekse, o ten nėra paminėta nieko tokio. Galbūt, bet dar niekas nepasiekė tokio sąmoningumo lygio, kad tai pamatytų.
A.: Bet kokiu atveju tai nesvarbu. Jau tai, ką tu pasakei, peržengia bet kokias supratimo ribas.
D.: Kadangi mūsų supratimas paremtas žemiškom žiniom, o jos labai ribotos. Žmogus nėra vien tik mašina, jis kažkas daug daugiau.
A.: Tai visi žino. Mumyse egzistuoja siela, kuri yra nemirtinga.
D.: Tai ne visai teisinga.
A.: Kodėl ?
D.: Tiesiog siela nėra mumyse. Bent jau nepilnai.
A.: O kur ji yra ?
D.: Tuoj paaiškinsiu. Virš kiekvieno žmogaus yra kažkas panašaus į rutulį. Jis skaidrus, balsvas. O viduje yra tiksli, tik miniatiūrinė mūsų fizinio kūno kopija. Šis rutulys sujungtas su kūnu storu, susuktu, panašiu į virvę šviesos spinduliu. Tas spindulys prasideda nuo galvos ir yra apie 15-20 centimetrų storio, jei žmogus suaugęs. Pas vaikus tai būna vieno centimetro storio ir storėja jiems augant. Ir atvirkščiai, artėjant mirčiai, jis vis plonėja ir plonėja, kad palengvintų atsiskyrimą nuo kūno.
A.: Gerai, o jeigu žmogus jaunas ir, sakykim, žuvo autoavarijoje ?
D.: Tai neturi reikšmės. Spindulio storis bus kaip pas suaugusį žmogų ir jis tiesiog nutrūks.
A.: Ir tik tiek ? Mes visi sujungti spinduliu su rutuliu ?
D.: Ne, čia tik paprastas paaiškinimas, kad tu suprastum. Dar iš to spindulio į žmogaus kūną įeina kaip šaknys ir pasiskirsto įvairiausiom spalvom po visą kūną. Ties pirštais jis pavyzdžiui plonas ir melsvas.
A.: O kas atsitiks jei žmogus neteks rankos ? Spindulys pradingsta ?
D.: Spindulys vistiek liks lyg ta ranka būtų savo vietoje.
A.: O kas vyksta, kai žmogus miršta ?
D.: Tie spinduliai pradeda po truputį apleisti kūną. Iš pradžių išeina iš rankų ir kojų, paskui iš pečių, klubų, pilvo ir galvos. O galiausiai iš širdies. Bet iš pradžių jis dar susikoncentruoja stubure ir širdyje, ir prabūna ten dar tris dienas, o tik tada nutrūksta visiškai ir sfera atsipalaidavusi gali nuskristi.
A.: Ar teisybė, kad žmonės pasiima su savim savo darbus, tai ką nuveikė per savo gyvenimą ?
D.: Darbų ne. Tik sugebėjimus, savybes ir trūkumus.
A.: O kur lieka darbai ?
D.: Matricoje. Jie ten atsidūrė padarymo momentu, ten ir lieka.
A.: Ar tai yra tai ką mes vadiname Akašos Kronikomis ?
D.: Tai yra Universali Kūrinijos Matrica.
A.: Primena milžinišką duomenų bazę. Ar tai kažkas panašaus į didžiulį kompiuterį ?
D.: Galima pavadinti ir taip. Tik kompiuterį kažkas sukūrė, o Matrica egzistavo visada. Ji nebuvo sukurta.
A.: Ar Matrica tai Dievas ?
D.: Ne, Dievas valdo Matricą. Matrica savarankiška. Ji yra energija.
A.: Aš nesuprantu, galėtum paiškinti tiksliau ?
D.: Aš nežinau kaip…
A.: Dievas ir Matrica – atskiri dalykai ?
D.: Tai nėra vienas ir tas pats. Ir Dievas, ir Matrica egzistavo visada. Jie turi vienodą energetinę struktūrą, bet jie nėra vienuma. Dievas gali valdyti Matricą, bet Matrica niekaip negali paveikti Dievo. Iš Matricos atsirado visa kūrinija.
A.: Apibūdink man Matricą.
D.: Matrica – tai pirminė energijos forma. Joje yra visos mintys, sumanymai, pavidalai ir energijos visko, kas buvo ar bus sukurta. Visų visatų.
A.: Ar tai Šventoji Dvasia, kurią Dievas iškvėpė, kai sukūrė žmones ?
D.: Panašiai. Žmonės, kaip ir visa kita, buvo sukurti iš Matricos energijos, o siela – iš Dievo. Tik siela iš Dievo.
A.: Mes tikim, kad buvom sukurti pagal Dievo Tėvo atvaizdą.
D.: Viskas buvo sukurta iš Dievo. Ir augalai, ir gyvūnai, ir akmenys. Forma ir savybės iš Matricos kadangi viskas buvo paimta iš jos energijos. Koncepcija, atvaizdas – iš Kūrėjo.
A.: Ar planetos taip pat turi sferą ?
D.: Taip, viskas turi: ir gyvūnai, ir augalai, ir net akmenys. Taip pat visos būtybės, kurių mes negalime matyti, nes esame įsikūnija žemėje.
A.: Taip, bet….
D.: Aš jau norėčiau baigti, aš pavargau.

2 dalis

Komentuok su Facebook paskyra: