JAV netolimoje ateityje žmogaus organų donorystė bus istorija. Šiuos organus jau dabar pradeda pakeisti dirbtiniai – širdis, inkstai, kaulai, oda…
Dar prieš penkerius metus japonų mokslininkai išmoko sukurti dirbtinius kaulus. Šis procesas atrodo beveik taip pat, kaip filme, kur lankstūs manipuliatoriai tiesiog po molekulę surenka nuostabaus grožio kitos planetos gyventojos kūną. Japonai vietoje manipuliatorių ir specialių kamerų naudoja pastaruoju metu sparčiai populiarėjančius ir vis plačiau pritaikomus 3D spausdintuvus. Aparatas per keletą valandų gali pagaminti praktiškai bet kokį kaulą, sluoksniais padengdamas kalcio fosfatą ir sukietintoją, kurio sudėtyje yra 80% distiliuoto vandens. Tokia medžiaga atitinka žmogaus kaulų sudėtį ir gali savaime regeneruoti. Kitais žodžiais tariant, po to, kai naujas kaulas įstatomas į vietą, žmogaus organizmas palaipsniui dirbtinius audinius pakeičia natūraliais.
Aklieji praregės!
Japonų mokslininkai nelabai seniai sukūrė dirbtinę akies tinklainę, kurią sudaro aliuminio matrica su puslaidininkiais iš silicio. Savo veikimo principu dirbtinė tinklainė panaši į tikrą – patekusi šviesa aktyvuoja puslaidininkius, kurie sukuria elektros įtampą. Šie signalai patenka į smegenis, kuriuose priimami jau kaip vaizdai. Dar anksti kalbėti, kad šis išradimas akliesiems visiškai atkurs regėjimą, tačiau pirmieji rezultatai džiugina – po mikroschemų įsodinimo iki tol nieko nematę žmonės jau sugeba nedideliu atstumu atskirti daiktus.
Los Andžele esančio Kalifornijos universiteto specialistai iš anglies nanovamzdelių sugebėjo sukurti dirbtinius raumenis, kurie gali ne tik atsinaujinti, bet ir sukurti elektros srovę.
Kitoje Atlanto pusėje – Didžiojoje Britanijoje – mokslininkai sukūrė dirbtinę odą, kurią galima gaminti pramoniniu būdu iš polipropileno pluošto. Į medžiagą pridedami visi būtini komponentai, kurie padeda krešėti kraujui ir odai prigyti naujoje vietoje. Dirbtinę odą labai lengvą naudoti – ją galima pjaustyti bet kokios formos gabalais ir priklijuoti ant pažeistos vietos paprasčiausiu pleistru. Įdomu tai, kad dirbtinė oda priauga prie kūno žymiai greičiau, nei persodinta iš kitos vietos žmogaus oda. Po tokios operacijos praktiškai nelieka jokių randų.
Po to britų mokslininkai visas šias naujoves panaudojo, kurdami biorobotą. Robotas, kuris buvo pavadintas Reksu, sukurtas iš dirbtinių bio-medžiagų, kurios naudojamos natūraliems žmogaus organams pakeisti. Šio roboto kaina – milijonas dolerių. Jo dirbtinė širdis varinėja netikrą kraują iš nanomedžiagų sukurtomis arterijomis ir venomis per dirbtinius inkstus. Reksas turi kalbos sintezatorių, kurio pagalba gali palaikyti pokalbį, o dirbtinėje akyje įmontuoti fotoimtuvai atidžiai tyrinėja pašnekovą. Roboto pagrindą sudaro egzoskeletas, sukurtas pacientams su paralyžuotomis galūnėmis.
Britų mokslininkų kūrinys akivaizdžiai parodo, kad jau šiandien apie trys ketvirtadaliai žmogaus organų gali būti pakeisti dirbtiniais be jokių neigiamų pasekmių paciento sveikatai.